Biblioteka organizuoja ir koordinuoja tiek bibliotekos, tiek ir Klaipėdos regiono (Klaipėdos ir Tauragės apskričių) viešųjų bibliotekų tiriamąjį darbą, vykdo veiklos stebėseną ir analizę.
Vykdyti tyrimai
Tyrimo tikslas – sužinoti, kokių bendrųjų, profesinių ir specialiųjų kompetencijų Klaipėdos ir Tauragės apskričių savivaldybių viešųjų ir mokyklų bibliotekų (toliau – regiono SVB, regiono mokyklų bibliotekų) bei Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (toliau – KLAVB) specialistams trūksta. Nustačius bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, įgyvendinti veiklas, skirtas kompetencijų ugdymui ir profesiniam tobulėjimui.
Tyrimo tikslinė grupė – Klaipėdos ir Tauragės SVB ir mokyklų bibliotekų bei KLAVB specialistai.
Tyrimo atlikimo laikas – 2023 m. gegužės 22 – birželio 16 d.
Pagrindinės tyrimo išvados:
- Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė:
- Tyrimo rezultatai parodė, jog KLAVB specialistus labiausiai domina šios bendrosios kompetencijos – efektyvi komunikacija ir streso valdymas. Mažiausiai aktualios bendrosios kompetencijos – teisės pagrindai ir emocinis intelektas.
- Iš profesinių ir specialiųjų kompetencijų didžiąją dalį KLAVB specialistų domina užsienio kalbų, bibliotekos informacijos išteklių, vidinės komunikacijos, organizacinės psichologijos žinių tobulinimo galimybės. Mažiausiai aktualios profesinės ir specialiosios kompetencijos – informacijos valdymas, analizės metodai ir įrankiai, kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, kraštotyros veiklos.
- KLAVB specialistams priimtiniausia mokymosi forma – kontaktiniai mokymai. Mažiausiai aktualios – asmeninės konsultacijos ir konferencijos.
KLAVB specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimo ataskaita
- Klaipėdos ir Tauragės apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė:
- Beveik pusė SVB specialistų, dalyvavusių apklausoje, bent vieną kartą per metus dalyvauja KLAVB organizuojamuose kompetencijų ugdymo renginiuose. Šiuo metu specialistams aktualiausios organizacinės ir psichologinės bendrosios kompetencijos. Mažiausiai aktualus – vadybinių ir skaitmeninio raštingumo žinių ir įgūdžių tobulinimas.
- Labiausiai aktualios profesinės ir specialiosios kompetencijos – kūrybiškumas, edukacinių programų kūrimas, organizavimas ir įgyvendinimas, projektų rengimas ir vykdymas, renginių organizavimas bibliotekoje. Mažiausiai respondentų išreiškė norą tobulinti informacinės ir intelektinės nuosavybės teisės ir efektyvaus mokymosi ir žinių sisteminimo pagrindų kompetencijas.
- SVB specialistams aktualiausios KLAVB kompetencijų ugdymo programos – „Edukatorių mokymai“, „Kaip mokytis, kad išmoktum“, „Duomenų bazių naudojimas ir viešinimas“. Mažiausiai aktualūs mokymai – „Kultūros paveldo objektų metaduomenų kūrimas“, „Media4“.
- Didžiajai daliai respondentų priimtiniausia mokymosi forma – kontaktiniai mokymai. Mažiau respondentų rinktųsi nuotolinius mokymus.
Klaipėdos regiono SVB specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė
- Klaipėdos ir Tauragės apskričių mokyklų bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė:
- Daugiau nei pusė mokyklų bibliotekų specialistų, dalyvavusių apklausoje, KLAVB organizuojamuose kompetencijų ugdymo renginiuose dalyvauja bent vieną kartą per metus.
- Daugumos respondentų nuomone, mokyklų bibliotekų specialistams šiuo metu aktualiausias yra informacinių ir komunikacinių technologijų žinių ir įgūdžių tobulinimas. Taip pat ne mažiau aktualus komunikacinių žinių ir organizacinių žinių tobulinimas. Mažiausiai respondentų išreiškė norą gilinti vadybines žinias ir skaitmeninio raštingumo žinias ir įgūdžius.
- Mokyklų bibliotekų specialistus labiausiai domina šių profesinių ir specialiųjų kompetencijų tobulinimas: kūrybiškumo, knygų populiarinimo ir skaitymo skatinimo strategijų. Mažiausiai aktualios – parodų rengimo ir eksponavimo, krašto paveldo gido turinio kūrimo, informacijos ir intelektinės nuosavybės teisės, duomenų bazių administravimo, naudojimo ir viešinimo, strateginio vadovavimo kompetencijos. Visiškai neaktualios kompetencijos – bibliotekos veiklos monitoringas ir vertinimas, mokomųjų renginių rengimas ir organizavimas, efektyvaus mokymosi ir žinių sisteminimo pagrindai, kultūros paveldo objektų skenavimas, kultūros paveldo objektų metaduomenų kūrimas, tarpbibliotekinio abonemento paslauga.
- Daugiausia apklausos dalyvių domisi šiomis KLAVB kompetencijų ugdymo programomis – „Bibliotekos fondo dokumentų antrinė atranka ir nurašymas“, „Kaip mokytis, kad išmoktum“, „Projektų vadyba“, „Duomenų bazių naudojimas ir viešinimas“. Mažiausiai aktualios KLAVB lektorių siūlomos mokymų / stažuočių temos – „Kultūros paveldo fondų tvarkymas, viešinimas ir panauda“, „Kultūros paveldo objektų metaduomenų kūrimas“, „TBA paslaugos teikimas“.
Klaipėdos regiono MB specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ar pagerėjo kultūros paslaugų prieinamumas vietos 5–8 klasių (10–15 metų) vaikams ir jaunuoliams, kurie dalyvavo projekto veiklose.
Tikslinė tyrimo grupė: 10–15 metų (5–8 klasės) vaikai/jaunimas, gyvenantis Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų savivaldybių miestuose/miesteliuose ir kaimiškose vietovėse.
Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė:
Irmina Girnienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė.
Ieva Dryžaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyresn. metodininkė.
Milda Daugintienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vyr. metodininkė.
2022 m. rugsėjo–spalio mėn. 470 bibliotekos lankytojų dalyvavo tyrime, kurio tikslas – sužinoti kaip lankytojai vertina bibliotekos teikiamų paslaugų kokybę. Vykdant LR kultūros ministro įsakymą, vartotojų pasitenkinimo bibliotekos teikiamomis paslaugomis tyrimas atliekamas ne rečiau kaip kartą kas 2 metus.
Pagrindinės tyrimo išvados:
- Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų buvo moterys, 30–49 metų amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys ir gyvenantys Klaipėdos mieste. Dauguma respondentų bibliotekoje lankėsi kartą per mėnesį ir dažniausiai naudojosi literatūros skolinimosi į namus paslauga.
- 55,53 proc. apklaustųjų dalyvavo bibliotekos organizuojamuose renginiuose, 32,77 proc. – mokymuose, 43,4 proc. – edukacijose.
- 2022 m. geriausiai vertinamos: 1) bibliotekos patalpos (97,16 proc.); 2) aptarnavimo kokybė (96,73 proc.); 3) bibliotekininkų konsultacijos ir pagalba ieškant ir naudojantis informacija (96,11 proc.). Žemiausia vertinamos: 1) bibliotekos elektroninės paslaugos (83,69 proc.); 2) bibliotekos pasiekiamumas (88,25 proc.); 3) informacijos sklaida apie bibliotekos veiklą ir paslaugas (88,79 proc.).
- 2022 m. bendras bibliotekos vartotojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas (VPI) yra 90,25 proc. iš 100 proc. Bibliotekoje lankytis ketina 89,57 proc. respondentų.
- 90,6 proc. respondentų rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo artimiesiems ir draugams, o dalyvauti edukaciniame užsiėmime rekomenduotų 48,7 proc. respondentų.
2021 m. vykdytas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (toliau – KLAVB, bibliotekos) informacijos išteklių fondo organizavimo tyrimas apima du etapus: 1) fondo ir jo naudojimo analizė 2015–2020 m. laikotarpiu (vasario–balandžio mėn.); 2) fondo vertinimas vartotojų požiūriu (birželio–liepos mėn.).
Tyrimo tikslas – išanalizuoti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos informacijos išteklių fondą, jo naudojimą ir atitikimą vartotojų poreikiams.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti vaikus ir jaunuolius dominančias temas, skaitymo, kompiuterinių žaidimų patirtis ir socialinių santykių problematikos laukus, kuriuose jiems kyla bendravimo, savęs pažinimo, emocinių ar kitų iššūkių.
Tikslinė tyrimo grupė: 10–15 metų (5–8 klasės) vaikai ir jaunimas, gyvenantys Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų savivaldybių miestuose ar miesteliuose ir kaimiškose vietovėse.
Tyrimą atliko ir ataskaitą parengė:
Ieva Dryžaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyresn. metodininkė.
Milda Daugintienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vyresn. metodininkė.
Irmina Girnienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkė.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka (KLAVB, biblioteka), atnaujindama savo vizualinį identitetą, identifikavo poreikį išsiaiškinti, kaip bibliotekos lankytojai, partneriai ir darbuotojai patiria ir supranta biblioteką ir kaip ji pati save pateikia viešai. Šis procesas reikalauja gilesnio išorinio bibliotekos sampratos ir jos identiteto vertinimo, kurį 2021 m. balandžio mėn. vykdė supratimo agentūros Xwhy tyrėjai, atlikdami tyrimą „Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos identiteto krypties nustatymas”. Tyrimo tikslas – geriau suprasti pačios bibliotekos identitetą, nustatyti jo vystymo kryptį ir tuo pačiu identifikuoti, ar naujas vizualinis identitetas atitinka KLAVB veiklos kontekstą.
Identiteto krypties nustatymo tyrimas atliktas keturiais etapais:
- Fenomenologinė bibliotekos konteksto analizė. Tyrinėta, kaip reiškiasi bibliotekos paslaugos ar produktai susijusiose sociokultūrinėse aplinkose, temose. Atsižvelgiama į šiose temose vykstančius pokyčius, kurie galimai darys įtaką ir pačioms paslaugoms ar produktams.
- Apklausų, susijusių su bibliotekos vartotojų poreikiais ir pasitenkinimu, analizė. Analizuotos KLAVB vykdytų tyrimų ataskaitos, siekiant identifikuoti vartotojų nuomonę apie bibliotekos teikiamas paslaugas.
- Kokybinė apklausa darbuotojų sampratos identifikavimui. Darbuotojų apklausos tikslas buvo išanalizuoti darbuotojų požiūrį į naujojo vizualinio identiteto santykį su biblioteka (jos vidine kultūra, tendencijomis, kontekstu) ir atskleisti įžvalgas tolesniam KLAVB identiteto vystymui.
- Fokus grupė suinteresuotųjų šalių sampratos identifikavimui. Siekta ištirti, kaip KLAVB partneriai, rėmėjai, regiono bibliotekų atstovai supranta ir patiria biblioteką iš savo perspektyvos bei kaip jie vertina naująjį vizualinį identitetą.
Tyrimo rezultatai parodė, jog:
- bibliotekos identitetas yra namai, kurie kuria pokytį (bendruomenės įtraukimas, namų jaukumas, kultūros židinys, knygų ir žinių vieta, mamai priskiriamos savybės, regioninė lyderystė, platforma augti, atvirumas idėjoms, noras keisti, artimas santykis su personalu, kokybiškos paslaugos, patogi infrastruktūra);
- naujas vizualinis identitetas siejamas su modernumu, dinamika ir Ieva Simonaityte (nauja išraiška, laiką atliepiančiu dizainu, spalvų įdomumu, nuolatiniu judėjimu, ritmu, Ieva Simonaityte (tačiau dar sudėtingai atpažįstama), jūra, Klaipėda, jungimu).
Bibliotekos konteksto analizė atskleidė pagrindines bibliotekos kaip pokyčių namų vystymosi kryptis:
- Skatinti asmeninį ir visuomeninį pokytį, suteikiant vartotojams žinias ir įtraukiant į renginius, edukacijas ir kitas veiklas. Kiekvienas vartotojas ateina į biblioteką su tam tikru poreikiu keisti(s). Jei savo aplinkoje turimų resursų nepakanka, jis ar ji pasitelkia išorinę pagalbą – vietos „kultūros židinį“, o KLAVB tikslas yra kaip įmanoma tiksliau suprasti vartotojo poreikį ir pagal tai suteikti jam reikalingas galimybes veikti (konsultacijos, knygos, erdvės, renginiai). Tai reiškia informacijos transformavimą į žinias ir vartotojų įtraukimą į tai, kas asmenine ir visuomenine prasme yra svarbu bei reikalinga. Be to, biblioteka turi palaikyti ir toliau formuoti infrastruktūrą taip, kad jos pagalba vartotojas mokytųsi. Tokiu būdu KLAVB įgalina vartotojus augti, tobulėti bei auginti ir tobulinti.
- Kurti namų aplinką, puoselėjant pasitikėjimą ir suteikiant infrastruktūrą mokymuisi. Virtualumo kuriamas anonimiškumas bei augantis nepasitikėjimas skatina KLAVB koncentruotis į kitą šių tendencijų pusę: kurti pasitikėjimą, skatinti bendrumą. Organizacijos vidinė kultūra savo praktikomis būtent tai ir daro: darbuotojai yra itin vertinami už savo paslaugumą, kultūriniai renginiai yra gausiai lankomi, įvairių paslaugų poreikis auga. Svarbu akcentuoti bibliotekos darbuotojams, kokį poveikį jie kuria ir kokiomis vertybėmis vadovaujasi. Būtina aiškiai komunikuoti darbuotojams ir vartotojams tiek KLAVB pamatines vertybes, tiek viziją vystymuisi. Tokiu būdu bibliotekos vidinė kultūra formuosis ne atsitiktinai, o kiekvienas savo veiksmu žinos, kaip prisideda prie bendrojo identiteto – šiuo atveju, pasitikėjimo ir bendrumo kūrimo.
Pokyčio ir namų elementai turėtų atsiskleisti ir KLAVB vizualiniame identitete. Biblioteka turi naujai sukurtą vizualinio identiteto modelį, kuris jau yra pradėtas komunikuoti viešai. Naujas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vizualinis identitetas susideda iš trijų elementų: neužšąlančio uosto simbolio, medžio gyvenimo simbolio ir Ievos Simonaitytės parašo. Vertinant viso tyrimo kontekste, naujo vizualinio identiteto elementai yra nepakankamai tikslūs, apibūdinant tai, kas yra pati biblioteka. Nors darbuotojai naujo vizualinio identiteto atitikimą organizacijos vertybėms vertina teigiamai, tačiau konteksto tyrimas nurodo į svarbius papildančius aspektus, įkūnijančius bibliotekos esmę. Tai reiškia, kad KLAVB vizualinis identitetas turėtų labiau atskleisti bendruomeniškumą, pokytį ir namus, tuo pačiu išlaikant esamą dizaino logiką (modernumą, dinamiškumą, spalviškumą). Bibliotekos darbuotojų požiūriu, naujas vizualinis identitetas įsiterpia tarp „šiuolaikiško, bendraujančio, besidominčio naujienomis žmogaus” ir „kūrybingos, meniškos, atviros asmenybės”. Toks naujo vizualinio identiteto vertinimas nurodo į jo komunikaciją apie daugelį KLAVB būdingų aspektų, bet nepakankamai atskleidžia pokyčio svarbą ir per mažai akcentuoja bendruomeniškumą. Vidinė organizacijos kultūra tiesiogiai nesieja savęs su Ieva Simonaityte, todėl, suprantant Ievos Simonaitytės įtaką KLAVB identitetui, ją reikia vertinti ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip konkrečias vertybes puoselėjusį žmogų.
Bibliotekos logotipas turi paprastai ir aiškiai komunikuoti apie tai, kad tai yra bendruomeniška ir pasitikėjimą puoselėjanti vieta, kurioje žmogus įgalinamas daryti pokytį. Tuo tarpu tai, kas vaizduojama vizualiniame identitete, turi sietis su KLAVB turiniu: Ievos Simonaitytės vertybėmis, namus primenančiu santykiu su darbuotojais ir infrastruktūra, teigiamu pokyčiu.
Supratimo agentūros „Xwhy” tyrėjų vykdytas tyrimas padėjo sudėlioti svarbiausius KLAVB identiteto akcentus ir pamatyti bibliotekos esmę darbuotojų, partnerių, regiono bibliotekų, vartotojų ir pačių tyrėjų akimis. Tyrimo išvados skatina permąstyti bibliotekos vizualinį identitetą ir jį patobulinti pagal gautas rekomendacijas, kad naujasis KLAVB vizualinis identitetas kuo geriau išreikštų bibliotekos vykdomą veiklą ir puoselėjamas vertybes.
2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. 407 bibliotekos lankytojai dalyvavo tyrime, kurio tikslas – sužinoti, kaip bibliotekos lankytojai vertina teikiamų paslaugų kokybę.
Pagrindinės išvados:
- Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų buvo moterys, 30–49 metų amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys ir gyvenantys Klaipėdos mieste. Dauguma respondentų bibliotekoje lankėsi kartą per mėnesį ir dažniausiai naudojosi literatūros skolinimosi į namus paslauga. Beveik trečdalis (26,3 proc.) apklaustųjų dalyvavo bibliotekos organizuojamuose renginiuose, mokymuose, edukacijose.
- 2020 m. geriausiai vertinami bibliotekos veiklos aspektai: 1) patalpos, 2) bibliotekininkų konsultacijos ir pagalba, ieškant ir naudojantis informacija, 3) aptarnavimo kokybė. Žemiausiai vertinami aspektai yra: 1) informacijos sklaida apie bibliotekos veiklą ir paslaugas, 2) bibliotekos pasiekiamumas, 3) elektroninės paslaugos.
- 2020 m. Bendras bibliotekos vartotojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas (VPI) yra 90,4 proc. iš 100 proc. Lyginant su 2018 m., VPI indeksas padidėjo 0,8 procento.
- 94 proc. respondentų ketina lankytis bibliotekoje ateityje. Rekomendavimo apsilankyti bibliotekoje indeksas siekia 93,98 proc., o edukacinio užsiėmimo rekomendavimo indeksas – 79,48 proc.
Bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius 2020 metais vykdė regiono viešųjų bibliotekų skaitmeninimo paslaugų poreikio bei pasitenkinimo jomis tyrimą. Tyrime dalyvavo 8 Klaipėdos regiono bibliotekos: Skuodo SVB, Klaipėdos raj. SVB, Tauragės SVB, Jurbarko SVB, Klaipėdos raj. SVB, Palangos SVB, Šilutės SVB, Kretingos SVB.
2019–2020 metais Kraštotyros ir skaitmeninimo teikiamas kultūros paveldo objektų skaitmeninimo paslaugas jų vartotojai įvertino teigiamai. Bendras vartotojų pasitenkinimas šiomis paslaugomis – 100 %.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti bibliotekų aplinkos pritaikymą bei ištirti papildomas priemones, kurios pagerintų bibliotekų paslaugas negalią turintiems asmenims.
Tyrimo rezultatai. Atlikto tyrimo rezultatai padėjo susipažinti su bibliotekų poreikiais ir požiūriu į negalią turinčius asmenis ir paskatino ateityje plėtoti bei vykdyti bendras veiklas ir projektus, organizuoti kvalifikacijos kėlimo renginius bibliotekininkams, taip užtikrinant kokybiškų paslaugų teikimą visiems bibliotekų vartotojams.
Tyrimą atliko. Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto studentai ir Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.
Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinius Klaipėdos ir Tauragės apskrityse gyvenančių asmenų, kurie skaito knygas paimtas iš bibliotekų, skaitymo įpročius.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu apklausta 117 rezpondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bibliotekose registruotų skaitytojų skaičius neparodo tikslaus bibliotekos fondo naudotojų skaičiaus. Bibliotekų išduodamas knygas skaito ir neturintys skaitytojo bilieto vartotojai, kuriems knygas iš bibliotekos parneša skaityti artimieji. Didžioji dalis respondentų, negavę reikiamų knygų bibliotekoje, linkę laukti, kol jas gaus toje bibliotekoje. Skaitomiausia – grožinė literatūra: romanai, detektyvai, o antroje vietoje – psichologinės tematikos leidiniai. Tarp skaitančių užsienio kalba populiariausios – anglų kalba išleistos knygos.
Tyrimą atliko. KLAVB ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto studentai.
Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ paskatino Lietuvos apskričių bibliotekas peržiūrėti ir įvertinti priskirtoje teritorijoje (LR Kultūros ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. VĮ-372) vykdomas veiklas bei parengti dešimties metų regioninės veiklos strategiją. Apskričių viešosios bibliotekos, siekdamos užtikrinti maksimaliai naudingą bendradarbiavimą su savivaldybių viešosiomis ir mokyklų bibliotekomis, nusprendė šalies mastu atlikti priskirtos teritorijos bibliotekų veiklos, poreikių bei bendradarbiavimo galimybių tyrimą.
KLAVB atliko tyrimą, kurį sudarė dvi apklausos: „Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ ir „Klaipėdos regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“.
Apklausos „Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ tikslas – išsiaiškinti Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų poreikius, esamą situaciją bei bendradarbiavimo galimybes su KLAVB kompetencijų ugdymo, projektinės veiklos vykdymo, žinių bei gerosios patirties dalijimosi, skaitmeninimo, renginių organizavimo, komunikacijos vystymo ir kitose bibliotekų veiklos srityse bei pasinaudoti gautais rezultatais rengiant regioninį viešųjų bibliotekų plėtros modelį.
Apklausos „Klaipėdos regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ tikslas – išsiaiškinti mokyklų bibliotekų specialistų kompetencijų kėlimo poreikius, KLAVB bei mokyklų bibliotekų partnerystės galimybes ir problemas, su kuriomis susiduria mokyklų bibliotekos.
Tyrimas atskleidė, kiek Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas naudojamas praktiškai, kurioje bibliotekų veiklos srityje dažniausiai bibliotekų darbuotojai susiduria su etinėmis dilemomis, kuo vadovaujasi Lietuvos bibliotekininkai darydami etinius sprendimus. Gauti tyrimo rezultatai, palyginti su 2011 m. atlikto tokio paties tyrimo duomenimis, parodė pokyčius bibliotekininkų profesinės etikos srityje.
Tyimo tikslas – išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos teikiamas paslaugas ir aptarnavimo kokybę. Apklausa vykdyta 2018 m. spalio 1–gruodžio 31 d.
Tyrimo rezultatai leido identifikuoti, kad dauguma Bibliotekos vartotojų pasižymi šia charakteristika: moterys, 30–49 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai dirbantys asmenys arba vyresnio amžiaus skaitytojai, bedarbiai bei ieškantys darbo. Vartotojai bibliotekoje dažniausiai lankosi kartą per keletą savaičių arba kartą per mėnesį. Lankytojai patenkinti teikiamomis KLAVB paslaugomis, priemonėmis bei aptarnavimu. Skaitytojai ketina lankytis bibliotekoje, nusiteikę rekomenduoti KLAVB paslaugas ir edukacinius užsiėmimus. Tyrimas atskleidė ir tobulintinas bibliotekos veiklos sritis.
Tyrimą atliko. KLAVB
Tyrimo tikslas – nustatyti duomenų bazių naudojimo tikslus ir nesinaudojimo jomis priežastis, išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria DB naudotojai KLAVB ir Klaipėdos regiono viešosiose bibliotekose.
Tyrimo rezultatai. Apklausos metu paaiškėjo, jog daugeliui respondentų trūksta informacijos apie prenumeruojamas duomenų bazes ir jų panaudojimo galimybes. Taip pat nustatyta, kad duomenų bazėmis naudojasi ne tik studentai, bet ir dirbantys vidutinio amžiaus asmenys. Jie naudojasi prenumeruojamoms duomenų bazėmis savišvietai ir profesinės kvalifikacijos kėlimui.
Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos paslaugų vartotojai yra ganėtinai lojalūs. Dauguma jų lankosi nors kartą per keletą savaičių ar kartą per mėnesį bibliotekoje. Visi respondentai ir toliau yra linkę lankytis KLAVB bei didžioji dauguma rekomenduotų apsilankyti bibliotekoje bei dalyvauti bibliotekos edukaciniuose užsiėmimuose.
Bendras bibliotekos lankytojo pasitenkinimas bibliotekos paslaugomis siekia 81,30 proc. Reikia pastebėti, kad net apie 10,52 proc. patenkintų vartotojų biblioteka praranda, nes jie nesinaudoja arba per retai naudojasi kai kuriomis paslaugomis, dėl šios priežasties neturi nuomonės apie teikiamas paslaugas.
Tyrimo rezultatai. 2017 metai Klaipėdos mieste buvo išskirtiniai kultūrinių renginių atžvilgiu. Apie kultūrinius–edukacinius renginius buvo kalbama daug dažniau nei įprastai. Tai turėjo įtakos ir žmonių su negalia dalyvavimui. Pastaraisiais metais jie buvo linkę dažniau dalyvauti renginiuose nei įprastai. Pagrindinė priežastis, pasak respondentų, tai didesnė nemokamų renginių pasiūla. Kitas svarbus faktorius buvo tas, kad regniniai buvo labiau reklamuojami viešojoje erdvėje.
Reikia pažymėti, kad nors negalią turintys asmenys nori tokių pačių renginių kaip ir kiti renginių dalyviai ir jų apsisprendimo nedalyvauti viename ar kitame renginyje priežastys panašios, visgi skirtingas negalias turinčių asmenų interesai truputį skiriasi. Pavyzdžiui, edukaciniai renginiai populiariausi tarp protinę negalią turinčių asmenų, populiariosios muzikos koncertai – tarp regos negalią turinčių respondentų, o tarp judėjimo negalią turinčių asmenų populiariausias yra kinas.
Panašios nuomonės atsiskleidė ir apklausus organizacijų/įstaigų, vienijančių ar teikiančių paslaugas negalią turintiems asmenims, darbuotojus. Buvo pabrėžiama, kad negalią turintis asmuo nori to paties, ko ir bet kuris kitas Klaipėdos gyventojas. Jie nenori specialiai jiems organizuotų renginių. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie renginiai turi būti pritaikyti negalią turintiems asmenims.
KLAVB analizavo Klaipėdos ir Tauragės apskričių viešųjų bibliotekų jaunimo (14–29 metų žmonių) poreikius. Pirmą kartą tyrimas šia tema buvo atliktas 2013 metais.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis jaunimas daugiausia naudojasi bei kokių papildomų paslaugų jie pageidautų dabar. Be to, buvo norima sužinoti, kaip per keturis metus pasikeitė jaunimo poreikiai bibliotekoje.
Tytimo tikslas – įvertinti projekto užsiėmimuose dalyvavusių žmonių gebėjimus išmaniai naudotis naujausiomis technologijomis. Tyrimo metu buvo apklausta 200 edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavusių asmenų.
Tyrimo rezultatai. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, jog mokymai suteikė galimybę įvairiems žmonėms susipažinti su skaitmeninio raštingumo galimybėmis. Buvo suteiktos galimybės daugumai įgyti naujų įgūdžių, kitai daliai geriau įsisavinti jau turimas žinias. Dauguma respondentų noriai kartotų tokius pat ar panašius mokymus.
Nedirbantiems asmenims šie mokymai tapo galimybe įgyti reikalingų skaitmeninio raštingumo įgūdžių darbo paieškoms. Dirbantiems – įgytus įgūdžius panaudoti darbe. Dauguma įsitikinę, jog mokymų metu gautos žinios bus panaudotos praktiškai.
Senjorų grupė abejojo, jog gautas žinias panaudos praktiškai. Vis tik, ši grupė yra patenkinta mokymais, nes gautos žinios plečia jų akiratį ir padeda suprasti naujoves, besikeičiantį pasaulį.
Tyrimo tikslas – identifikuoti tikslinį vartotoją, jį geriau pažinti, Muzikos skyrių palyginti su analogiškas paslaugas teikiančiomis kitomis bibliotekomis. Tyrimo metu buvo atliekama kokybinė Muzikos skyriaus ataskaitų analizė, interviu metodu gauti duomenys apie kitų bibliotekų esamą situaciją bei atlikta kiekybinė vartotojų analizė anketinės apklausos būdu.
Tyrimo rezultatai. Kaip ir buvo tikėtasi, Muzikos skyriaus paslaugomis naudojasi vienaip ar kitaip su menu susiję asmenys: meno mokyklų moksleiviai/studentai, mokytojai/dėstytojai, solistai, aktoriai ir pan. Nors dauguma respondentų žinojo Muzikos skyriaus lokaciją, tačiau didžioji dalis lankytojų norėtų intensyvesnės šio skyriaus veiklos viešinimo. Taip pat nustatyta, jog mūsų skaitytojai daugiausia domisi šių laikų muzikine literatūra, ypač natomis.
Atlikus tyrimą buvo identifikuotos galimybės, kaip dar būtų galima gerinti muzikos skyriaus veiklą, kad jis atitiktų didžiosios daugumos skaitytojų pageidavimus.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos periodikos skaityklos esamų ir potencialių vartotojų įpročius, susijusius su šios skaityklos fondo bei patalpų naudojimu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nemaža dalis KLAVB lankytojų nesilanko periodikos skaitykloje ir nežino apie jos teikiamas paslaugas. Periodikos skaitykloje dažniausiai lankosi vyresnio amžiaus skaitytojai, o jaunimas (moksleiviai, studentai ar neseniai studijas baigę asmenys) lankosi retai ir dažniausiai dėl informacijos moksliniams darbams. Vartotojai, kurie pakankamai dažnai lankosi periodikos skaitykloje, nėra patenkinti esamu baldų išdėstymu, fondo pateikimu. Identifikuotoms problemoms spręsti tyrimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.