Bibliotekos tradicijos

https://inkulturacija.lt

2022 m. rugsėjo 25–spalio 5 d.

Julibiejinė X Klaipėdos knygų mugė vyko 2022 m. rugsėjo 25–spalio 5 dienomis. 2022 metais įvyko tradicinio renginio transformacija ir mugė tapo tarptautiniu festivaliu „Inkultūracija“. Festivalio renginiai vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos dramos teatre, Klaipėdos kultūros fabrike, bare „Herkus Kantas“, džiazo klube „Kurpiai“, LCC tarptautiniame universitete bei viešosiose miesto erdvėse. Festivalio tema „Miesto DNR“ kvietė „prakalbinti miestą“, įsigilinti į miesto kultūrą, miestiečių kasdienio gyvenimo praktikas, suprasti miesto struktūrą, kaitą, vaidmenis, identiteto išsaugojimo svarbą bei atrasti miesto įkvėptus literatūros, audiovizualinius bei tarpdisciplininio meno kūrinius. Renginių metu rašytojai, vertėjai, literatūrologai, iliustratoriai, muzikos kūrėjai bei kiti kūrėjai ir interpretuotojai padėjo atskleisti literatūros daugialypumą, interpretavimo galimybių įvairovę, tarpdiscipliniškumą.

Lankytojams pasiūlyti 46 kultūros renginiai su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, tarp kurių 9 skirtingų programų edukacijos, 7 muzikinio ar aktorinio atlikimo pasirodymai, 6 parodos, knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, performansai, skaitymai, literatūriniai filmai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, skirti skirtingo amžiaus tikslinėms auditorijoms. Sukurtas kultūros maršrutas – virtualus garso žemėlapis – kvietė renginių lankytojus pažinti miestą naudojantis skirtingomis juslėmis.

Klaipėdos knygų mugėje dalyvavo 15 leidyklų, kurios suteikė galimybę lankytojams įsigyti jų leidžiamos produkcijos. Festivalio metu suorganizuota tradicinė specialistų diskusija tema „Ką daryti su nurašytomis knygomis?“, kurios metu buvo skaitomi pranešimai bei gvildenama diskusija su bibliotekų specialistais.

Viso festivalio renginiuose, edukacijose bei parodose apsilankė 4000 lankytojų. 1000 žiūrovų renginių transliacijas bei įrašus stebėjo internetu. Organizuojant renginius bendradarbiauta su 19 Lietuvos ir užsienio partnerių.

2023 m. rugsėjo 25–30 d.

2023 m. rugsėjo 25–30 d. suplanuotoje šešių dienų festivalio programoje suorganizuoti 23 renginiai. Renginių lankytojai buvo kviečiami atrasti kino, teatro, muzikos ir dailės bei literatūros jungtis ir iš to kylančias įvairias kūrinių išraiškos formas. Festivalio renginių dalyviai buvo kviečiami atrasti skirtingus literatūros ir meno santykių polius bei į literatūrą pažvelgti kaip į fundamentalią atramą kitoms meno šakoms ir jų kūrėjams. Festivalio diskusijose, koncertuose, susitikimuose, kino peržiūrose, edukacijose pristatyta literatūros interpretavimo galimybių įvairovė, ypatybės, tendencijos, kaita bei tarpdiscipliniškumas. Festivalio metu paliesta ir visuomenėje jautri karo Ukrainoje ir Ukrainos rašytojų tema bei pristatytos sudėtingos kūrybos karo zonoje aplinkybės. Įvairialypį literatūros santykį su menotyra, kinu, muzika, teatru, daile ir fotografija festivalio lankytojams atskleisti pakviesti 50 profesionalių atlikėjų, kultūros ir meno kritikų, menotyrininkų, konkursų laureatų bei nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus pelniusių kultūros ir literatūros kūrėjų iš Lietuvos bei 8 iš užsienio – žurnalistė Mariia Paplauskaite (Ukraina), rašytojas Pedro Lenz (Šveicarija), rašytojas ir režisierius Jean-Philippe Toussaint (Belgija), istorikė dr. Svetlana Pogodina (Latvija), dramaturgas Lauris Gundars (Latvija), istorikas prof. dr. Axelis E. Walteris (Vokietija), dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas (JAV).

Eksponuota fotografo Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“. Šis ciklas pateko į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“ bei į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodos finalininkų gretas. Ciklas pristatytas „The British Journal of Photography“, didele apimtimi eksponuotas prestižinėje „Jimei x Arles“ (Kinija) parodoje, „Xposure“ fotografijos festivalyje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) bei daugelyje kitų tarptautinių festivalių. Festivalio metu suorganizuota ir tradicinė knygų mugė, kurioje dalyvavo 15 leidėjų, kurios suteikė galimybę lankytojams įsigyti jų leidžiamos produkcijos.

Festivalio metu suorganizuota tradicinė specialistų diskusija tema „Medijų liūnas“. Renginio metu pranešimą skaitė Vokietijos bibliotekų asociacijos deleguota ekspertė Simone Freiwald iš Hollenštedto bendruomenės bibliotekos šiaurės Vokietijoje. Renginį pratęsė diskusija apie šiuolaikinį medijų liūną, į kurį įtraukia priklausomybės medijoms, socialinėms grupėms, išankstiniai įsitikinimai, egzistuojantys skirtingi naratyvai. Diskusijos metu aptarta medijų įtakos skaitymo įpročiams tema, kokią įtaką aktyvus medijų naudojimas daro dėmesingumo, atidaus skaitymo bei ilgų ir sudėtingų tekstų skaitymo, suvokimo bei interpretavimo gebėjimams. Diskusijoje dalyvavo menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė; psichologė, psichologų sąjungos narė ir lektorė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima” Miglė Motiejūnė; klinikinis psichologas, psichoterapeutas, sertifikuotas Mindfulness instruktorius, Kognityvinės elgesio terapijos supervizorius dr. Julius Burkauskas. Renginį moderavo politologė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Viso festivalio renginiuose, edukacijose bei parodose apsilankė 3500 lankytojų. 2000 žiūrovų renginių transliacijas bei įrašus stebėjo internetu. Organizuojant renginius bendradarbiauta su 30 partnerių ir rėmėjų.

2013 m. pirmą kartą įvykusi Klaipėdos knygų mugė tapo tradiciniu, ryškiausiu ir labai laukiamu metų renginiu kultūros bendruomenėje. Mugės iniciatorių – bibliotekos ir Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos – siekis populiarinti knygą ir puoselėti skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste ir Vakarų Lietuvos regione. Kiekvienais metais Klaipėdos knygų mugė vis ūgteli ir sustiprėja, randami nauji būdai ir priemonės atskleisti turtingą knygų pasaulį, drąsiau ir plačiau pažvelgti į skaitymą. 

Ilgus metus knygų mugės siela ir varikliu buvo brangios atminties bibliotekos pavaduotoja Laima Pačebutienė. 2019 m. įsteigtas jos vardinis apdovanojimas išskirtiniausiam mugės dalyviui. 

2013 m. rugsėjo 26–27 d.

Pirmojoje mugėje dalyvavo 10 leidyklų, vyko susitikimai su rašytojais, poetais, dailininkais, kūrybinės dirbtuvės. Šokių pamoką vedė „Rueda“ kolektyvas. Koncertavo bardas Jonas Baltokas. Vaikai buvo kviečiami kurti pasakas, žaisti, piešti, dalyvauti konkursuose. 

2014 m. rugsėjo 18–20 d.

Antroji Klaipėdos knygų mugė gerąją žinią pranešė į dangų paleisdama 88 baltus balandžius. Išaugo renginių ir dalyvių skaičius – 15 leidyklų, programoje 20 renginių.

2015 m.

Klaipėdos knygų mugėje dalyvavo 16 leidyklų. Išskirtinio dėmesio sulaukė 25 metų sukaktį šventusi S. Jokužio spaustuvė-leidykla. Trečioji knygų mugė jau turi savo ženklą, kurį kūrė Jūratė Bizauskienė. Pirmą kartą specialiai mugei sukurta interneto svetainė (kūrė  Airida Samavičienė).

Atidarymo renginyje pasisakęs Mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos prezidentas Sigitas Ladukas pripažino, kad jau ryškėja mugės ateitis, darosi aišku, kad šis renginys uostamiestyje sulauks sėkmės.

2016 m. spalio 6-8 d.

Klaipėdos knygų mugę atidarė miesto meras Vytautas Grubliauskas, bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijos prezidentas Sigitas Ladukas. Koncertinę programą dovanojo Violeta ir Vilius Tarasovai.

Mugėje dalyvavo 20 leidyklų, pakviestos prisijungia ir kitos Lietuvos apskričių bibliotekos. Ši mugė išsiskyrė edukacinių užsiėmimų ir kūrybinių dirbtuvių gausa. Rūsyje atidaryta Roko skaitykla, į kurią užsukti koncertu pakvietė jauniausia Lietuvos roko grupė „Barzdoti vyrai“.  

2017 m. spalio 5–7 d.

Klaipėdos knygų mugę atidarė  Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani, Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos Žara vadovė Ramutė Žandarienė, bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Šiaip mugei išskirtinumo suteikė Prancūzų ir Lenkų kultūros institutų įsitraukimas. Jie parengė specialiai mugei skirtas parodas. Atidaroma pirmoji mieste  Edukacinė erdvė (Herkaus Manto g. 9a). Šioje erdvėje, be kitų bibliotekos organizuojamų edukacijų ir mokymų gyventojams, spaustuvė Druka, pažymėdama savo veiklos 25-metį, įkūria edukacinę spaustuvėlę.

2018 m. spalio 4–6 d.

Klaipėdos knygų mugė minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį, tad neatsitiktinai renginio tema pasirinkta „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti“. Šventinę programą rengė leidėjas ir aktorius Sigutis Jačėnas. Šia proga pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. 

Dalyvavo 22 leidyklos, įsijungė ir Klaipėdos regiono bibliotekos.

Nemaža dalis renginių skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Biblioteka organizavo šeimų edukacines dirbtuves Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams. Edukacijos dalyviaigamino inkilus ir dabino šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, kad ilgus metus primintų Valstybės atkūrimo šimtmetį. 

Mugėje sulaukiama vis svečių iš užsienio. Atvyko vaikų rašytoja, dramaturgijos ir kūrybinio rašymo mokytoja, nuosavo lėlių teatro įkūrėja iš Farerų salų Rakel Helmsdal, rašytoja iš Vokietijos Jutta Noak.

Bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetu organizuotos knygos meno, pop-up arba trimačių objektų iš popieriaus  kūrybinės dirbtuvės. Jas vedė popieriaus meno dizaineris, iliustratorius iš Prancūzijos Eric Singelin bei grafikos dizainerė Agathe Demois.

2019 m. spalio 3–5 d.

Klaipėdos knygos mugės šūkis – Kvėpuok! Išskirtinis šios mugės akcentas – visur gyvai pulsuojanti Fluxus meno dvasia. Mugės išskirtiniu veidu tapo klaipėdietis kūrėjas Benas Šarka.

Mugė išjudino literatūros gerbėjus – jie buvo kviečiami į susitikimus su literatais ir leidėjais, parodas, kino filmų peržiūras, performansus. Lietuvos menininkai išsisklaidę po visą pasaulį buvo kviečiami sugrįžti į gimtinė. Pirmą kartą mugė tapo tarptautine. Mugėje vyko per 60 įvairiausių renginių, joje dalyvavo per 30 autorių,  20 leidyklų. Sukuriamas naujas mugės logotipas, kurio autorius – Rodionas Petrovas, bei internetinė svetainė (aut. Viktorija Žilinskaitė).

Bibliotekos kiemelyje pasodintas šermukšnis, skirtas mugės iniciatirės L. Pačebutienės atminimui. Pirmajį vardo apdovanojimo prizą išskirtiniam dalyviui sukūrė klaipėdietė menininkė Daiva Ložytė. Skulptūrėlė buvo įteikta leidyklos Andrena vadovei Nijolei Petrošienei.

2020 m. spalio 1–3 d.

Tarptautinis kultūros festivalis Klaipėdos knygų mugė su šūkiu Pasiduok traukai drąsiai pakvietė visus negalinčius atsispirti tam, kas nenumaldomai traukia, žavi ar net užburia dalyvauti knygų šventės fiestoje. Mugės simboliu tapo keliaujanti kėdė.

​Knygos šventės metu lankytojams buvo pristatyti unikalūs literatūriniai-kultūriniai pokalbių duetai. Šioje mugėje dalyvavo 34 leidyklos.

Knygų mugės organizatoriams Covid-19 pandemijos aplinkybėmis pavyko suburti Lietuvos ir užsienio kūrėjus ir pasiūlyti lankytojams 82 kultūros renginius, 13 skirtingų edukacijų, 3 paskaitas, veikė 6 parodos, 6 muzikinio atlikimo pasirodymai, knygų pristatymai, diskusijos, susitikimai su rašytojais. 

Pirmą kartą organizuoti įvadiniai Klaipėdos knygų mugės renginiai buvo visų šiltai priimti ir gausiai lankomi.

Biblioteka kartu su mugės dalyviais atšventė savo 70-ies metų veiklos jubiliejų! Klaipėdos knygų mugėje apsilankė apie 5500 lankytojų, 9418 unikalių vartotojų jungėsi į tiesiogines renginių peržiūras.

2021 m. spalio 1–2 d.

2021 m. tradicinė Klaipėdos knygų mugė įvyko spalio 1–2 dienomis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, tačiau 7 įvadiniai renginiai startavo jau rugsėjo mėnesį įvairiose Klaipėdos mieste įsikūrusių tarpinstitucinių partnerių erdvėse: Klaipėdos pranciškonų galerijoje 1252, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, Klaipėdos dramos teatre, Klaipėdos kultūros fabrike, Prano Domšaičio galerijoje bei viešosiose miesto erdvėse. Šių partnerysčių dėka KKM turinys praturtėjo tarpsritiniais kultūriniais renginiais, stiprėjo kultūros įstaigų tarpinstitucinis bendradarbiavimas, plėtėsi festivalio ir bendradarbiaujančių įstaigų auditorijos. 2021 m. pasirinkta tema „Gelmės“ bei šūkiu „Įveik paviršių“ lankytojai buvo kviečiami ieškoti prasmės, gilesnio panirimo į turinį, praplėsti kasdienybės kontekstus, tad rašytojai, vertėjai, literatūrologai, iliustratoriai bei kiti kūrėjai ir interpretuotojai padėjo atskleisti turinį, vaizdines ir tekstines detales ir akcentus, kalbėjo aktualiomis kultūrinėmis temomis. KKM buvo organizuojam Covid-19 pandemijos aplinkybėmis, esant Galimybių paso patikrai. Nepaisant to, lankytojams pasiūlyti 46 kultūros renginiai su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, tarp kurių 4 skirtingos programos edukacijos, 6 muzikinio ar aktorinio atlikimo pasirodymai, 4 parodos, knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, performansai, skaitymai, literatūriniai filmai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, skirti skirtingo amžiaus tikslinėms auditorijoms. Klaipėdos knygų mugėje dalyvavo 18 leidyklų, kurios suteikė galimybę lankytojams įsigyti jų leidžiamos produkcijos. KKM metu suorganizuota tarptautinė specialistų diskusija tema „Skaitymo skatinimas: skaitytojų klubai“, kurios metu buvo skaitomi pranešimai bei gvildenama diskusija su bibliotekų specialistais. Klaipėdos knygų mugėje lankėsi 3800 lankytojai.

KKM gyvai ir virtualiai su lankytojais susitiko užsienyje gyvenantys Lietuvos kūrėjai: Valdas Papievis, Gintaras Varnagys, Vaida Varnagienė. Milda Varnauskaitė pristatė asmeninę Storytelling programą „Mėlynabarzdis kaimynas“ bei istorijų pasakojimo žodžiu dirbtuves „Mano šeimos istorija“. Fotomenininkas Edis Jurčys KKM metu pristatė kartu su menotyrininke Danguole Ruškiene parengtą socialinės fotografijos albumą „Būti šalia“, KKM baigiamuoju renginiu tapo jo fotografijos parodos „Būties nerimas“ atidarymas, pagrindinėje KKM vizualikoje naudota E. Jurčio fotografija.

Virtualiai savo knygą „Dracul“ pristatė Drakulos personažo kūrėjo Bramo Stokerio palikuonis, Dacre Stoker. Apie romaną „Kai Marta šoka“ nuotoliniu būdu kalbėjo autorius, psichoterapeutas Tom Saller. 2021 metais Stanislaw Lem „Robotų pasakos“ buvo pirmą kartą išleistos išverstos į lietuvių kalbą ir pirmąkart iliustruotos aštuoniais lenkų autoriais, apdovanotos nacionalinėmis iliustracijų premijomis. Apie šios knygos kūrimo procesą pasakojo viešnios iš Lenkijos Magdalena Kłos-Podsiadło ir Dorota Szczepanek. Vertimais iš lenkų kalbos dalijosi projekto „Literatūrinių vertimų virtuvė“ dalyvė Agnieszka Rembialkowska. Specialistų tribūnoje „Skaitymo skatinimas: skaitytojų klubai“ dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi kolega iš Danijos Mikkel Hartvig.

2022 m. rugsėjo 25–spalio 5 d.

Julibiejinė X Klaipėdos knygų mugė vyko 2022 m. rugsėjo 25–spalio 5 dienomis. 2022 metais įvyko tradicinio renginio transformacija ir mugė tapo tarptautiniu festivaliu „Inkultūracija“. Festivalio renginiai vyko Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos dramos teatre, Klaipėdos kultūros fabrike, bare „Herkus Kantas“, džiazo klube „Kurpiai“, LCC tarptautiniame universitete bei viešosiose miesto erdvėse. Festivalio tema „Miesto DNR“ kvietė „prakalbinti miestą“, įsigilinti į miesto kultūrą, miestiečių kasdienio gyvenimo praktikas, suprasti miesto struktūrą, kaitą, vaidmenis, identiteto išsaugojimo svarbą bei atrasti miesto įkvėptus literatūros, audiovizualinius bei tarpdisciplininio meno kūrinius. Renginių metu rašytojai, vertėjai, literatūrologai, iliustratoriai, muzikos kūrėjai bei kiti kūrėjai ir interpretuotojai padėjo atskleisti literatūros daugialypumą, interpretavimo galimybių įvairovę, tarpdiscipliniškumą.

Lankytojams pasiūlyti 46 kultūros renginiai su Lietuvos ir užsienio kūrėjais, tarp kurių 9 skirtingų programų edukacijos, 7 muzikinio ar aktorinio atlikimo pasirodymai, 6 parodos, knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, performansai, skaitymai, literatūriniai filmai, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, skirti skirtingo amžiaus tikslinėms auditorijoms. Sukurtas kultūros maršrutas – virtualus garso žemėlapis – kvietė renginių lankytojus pažinti miestą naudojantis skirtingomis juslėmis.

Klaipėdos knygų mugėje dalyvavo 15 leidyklų, kurios suteikė galimybę lankytojams įsigyti jų leidžiamos produkcijos. Festivalio metu suorganizuota tradicinė specialistų diskusija tema „Ką daryti su nurašytomis knygomis?“, kurios metu buvo skaitomi pranešimai bei gvildenama diskusija su bibliotekų specialistais.

Viso festivalio renginiuose, edukacijose bei parodose apsilankė 4000 lankytojų. 1000 žiūrovų renginių transliacijas bei įrašus stebėjo internetu. Organizuojant renginius bendradarbiauta su 19 Lietuvos ir užsienio partnerių.

2023 m. rugsėjo 25–30 d.

2023 m. rugsėjo 25–30 d. suplanuotoje šešių dienų festivalio programoje suorganizuoti 23 renginiai. Renginių lankytojai buvo kviečiami atrasti kino, teatro, muzikos ir dailės bei literatūros jungtis ir iš to kylančias įvairias kūrinių išraiškos formas. Festivalio renginių dalyviai buvo kviečiami atrasti skirtingus literatūros ir meno santykių polius bei į literatūrą pažvelgti kaip į fundamentalią atramą kitoms meno šakoms ir jų kūrėjams. Festivalio diskusijose, koncertuose, susitikimuose, kino peržiūrose, edukacijose pristatyta literatūros interpretavimo galimybių įvairovė, ypatybės, tendencijos, kaita bei tarpdiscipliniškumas. Festivalio metu paliesta ir visuomenėje jautri karo Ukrainoje ir Ukrainos rašytojų tema bei pristatytos sudėtingos kūrybos karo zonoje aplinkybės. Įvairialypį literatūros santykį su menotyra, kinu, muzika, teatru, daile ir fotografija festivalio lankytojams atskleisti pakviesti 50 profesionalių atlikėjų, kultūros ir meno kritikų, menotyrininkų, konkursų laureatų bei nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus pelniusių kultūros ir literatūros kūrėjų iš Lietuvos bei 8 iš užsienio – žurnalistė Mariia Paplauskaite (Ukraina), rašytojas Pedro Lenz (Šveicarija), rašytojas ir režisierius Jean-Philippe Toussaint (Belgija), istorikė dr. Svetlana Pogodina (Latvija), dramaturgas Lauris Gundars (Latvija), istorikas prof. dr. Axelis E. Walteris (Vokietija), dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas (JAV).

Eksponuota fotografo Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“. Šis ciklas pateko į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“ bei į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodos finalininkų gretas. Ciklas pristatytas „The British Journal of Photography“, didele apimtimi eksponuotas prestižinėje „Jimei x Arles“ (Kinija) parodoje, „Xposure“ fotografijos festivalyje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) bei daugelyje kitų tarptautinių festivalių. Festivalio metu suorganizuota ir tradicinė knygų mugė, kurioje dalyvavo 15 leidėjų, kurios suteikė galimybę lankytojams įsigyti jų leidžiamos produkcijos.

Festivalio metu suorganizuota tradicinė specialistų diskusija tema „Medijų liūnas“. Renginio metu pranešimą skaitė Vokietijos bibliotekų asociacijos deleguota ekspertė Simone Freiwald iš Hollenštedto bendruomenės bibliotekos šiaurės Vokietijoje. Renginį pratęsė diskusija apie šiuolaikinį medijų liūną, į kurį įtraukia priklausomybės medijoms, socialinėms grupėms, išankstiniai įsitikinimai, egzistuojantys skirtingi naratyvai. Diskusijos metu aptarta medijų įtakos skaitymo įpročiams tema, kokią įtaką aktyvus medijų naudojimas daro dėmesingumo, atidaus skaitymo bei ilgų ir sudėtingų tekstų skaitymo, suvokimo bei interpretavimo gebėjimams. Diskusijoje dalyvavo menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė; psichologė, psichologų sąjungos narė ir lektorė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima” Miglė Motiejūnė; klinikinis psichologas, psichoterapeutas, sertifikuotas Mindfulness instruktorius, Kognityvinės elgesio terapijos supervizorius dr. Julius Burkauskas. Renginį moderavo politologė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Viso festivalio renginiuose, edukacijose bei parodose apsilankė 3500 lankytojų. 2000 žiūrovų renginių transliacijas bei įrašus stebėjo internetu. Organizuojant renginius bendradarbiauta su 30 partnerių ir rėmėjų.

Artėjant gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams – biblioteka kviečia savo partnerius ir draugus sukurti mieste Kalėdų eglučių kiemelį. 2014 metais pirmą kartą įgyvendintas sumanymas keitėsi ir augo, prisitaikydamas prie naujų aplinkybių ir kintančių visuomenės vertybių.

Ši bibliotekos iniciatyva sutelkia organizacijas ir bendruomenes kūrybinei veiklai ir bendradarbiavimui. Šventiniais žiemos mėnesiais bibliotekos kiemelį papuošia originalios kalėdinės eglutės, kurios teikia džiaugsmą miesto gyventojams bei svečiams.

Šventę kuria bibliotekos partneriai, verslo įstaigos, bendruomenės, mokyklos bei daug kitų organizacijų. Kiemelio lankytojai išrenka labiausiai patikusią eglutę, kurios sumanytojams įteikimos bibliotekos ir rėmėjų dovanos. 

2015/2016 m. 

Prie antrojo kiemelio kūrimo prisidėjo 17 dalyvių. Atidarymo renginyje dalyvavo Kalėdų senelis bei eglutes pastačiusių įstaigų atstovai.  Kalėdines giesmes atliko Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras Cantare ir Vydūno gimnazijos pradinių klasių vaikų choras.

Giesmės, karšta arbata ir fotosesija su Kalėdų seneliu subūrė klaipėdiečius nekasdieniškam vakarui. Šviesos projekcijas renginio metu kūrė UAB Miau muzika. Dėkojame aktoriui Rimantui Pelakauskui

2016/2017 m.

Trečiasis kiemelis išsiskyrė dalyvių išradingumu puošiant eglutes. Visą mėnesį kiemelyje buvo galima klausytis įskaitytų pasakų apie žiemą. Šventę kūrė šokių studijos Intrus, Grock, grupė Verona muzika, salonas Garso Harmonija, aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas.

2018/2019 m.

Penktasis kiemelis sulaukė net 35-ių įstaigų ir bendruomenių susidomėjimo. Atidarymo renginį vedė Kalėdų senelis, muzikinius kūrinius atliko solistės Vaida Butautaitė ir Martyna Rudelytė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dainos studijos Keberiokšt atlikėjos. 

Iš viso už eglutes balsavo 375 lankytojai. Pirmąją vietą laimėjo asociacijos Paupių bendruomenė eglutė, antroji vieta atiteko Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui, o trečioji – Klaipėdos universitetui. Ketvirtąją vietą biblioteka skyrė UAB Veterinarijos klinikai Vetema, kuri šioje akcijoje dalyvavo pirmą kartą.

Pirmos vietos nugalėtojai buvo apdovanoti 100 Eur vertės Studlendo įsteigtu prizu ir pakvietimais į Klaipėdos koncertų salės A. Vivaldi operą Orlando furioso. Antros vietos laimėtojai buvo apdovanoti knygyno UAB Rotas įsteigtu prizu. Trečios ir ketvirtos vietos nugalėtojai – bibliotekos įsteigtais prizais.

2019/2020 m.

Šeštajame kiemelyje dalyvavo 45 įstaigos ir organizacijos, sukūrusios ar papuošusios po vieną unikalią eglutę, kuriomis pasigrožėti užsuko net 7 tūkst. lankytojų. Iniciatyvą palaikė devyni rėmėjai ir drasugai: UAB ProDJ, ansamblis Vokalis, UAB Trys Karaliai vadovas Remigijus Žiogas, Klaipėdos jaunimo teatras, Klaipėdos dramos teatras, Knygynas Rotas, Klaipėdos baseinas, Prekybos centras Studlendas, Muzikos studija Grock.

2020/2021 m.

Šalyje įvestas karantinas paskatino organizatorius septintąjį kiemelį perkelti į virtualią erdvę. Eglutės buvo įkurdinamos įstaigų ar bendruomenių namuose ir pristatomos specialiai sukurtoje interneto svetainėje. Visuotiniai suvaržymai nesugadino šventinės nuotaikos ir prie akcijos prisidėjo net 34 organizacijos.

2022/2023 m.

Tvarių eglučių kiemelis džiugino net 43-is originaliomis, savitomis ir su meile kurtomis eglutėmis. Daugelis kūrėjų pasirūpino alternatyviu apšvietimu. Kiemelio akciją rėmė: Klaipėdos miesto savivaldybė, prekybos centras „Studlendas“, UAB „Kavos architektai“, UAB „Sangaida“. Akcijos partneriai: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, VšĮ „Žalias taškas“. Informaciniai partneriai: naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ ir Klaipėdos krašto radijo stotis „RadijoGAMA“.

Gražiausios eglutės konkurso laimėtojai

Daugiausia žiūrovų simpatijų ir balsų atiteko pirmos vietos eglutės kūrėjams – „Draugų eglutei“, antra vieta džiaugėsi – Asociacija „Paupių bendruomenė“, trečios vietos laimėtojais tapo – Klaipėdos priešgaisrinė gelbėtojų tarnyba.

Pirmos vietos laimėtojus apdovanojo įmonių grupė UAB „BaltichesHouse”, įsteigusi 200 eur čekį apsilankymui PC „Studlendas“, antros vietos laimėtojams atiteko Klaipėdos dramos teatro dovana. Trečios vietos nugalėtojams prizą įsteigė „Klaipėdos architektai“.

Tradicija tampa, jog apdovanojamas ir eglučių kiemelio naujokas. Šį kartą naujoko nominacija ir bibliotekos suvenyrai atiteko Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centrui.

Pirmą kartą įsteigtas specialus prizas vienam iš dalyvavusių vaikų darželių. Padėkos popietės metu apdovanotas lopšelis darželis „Pušaitė“. Prizą įsteigė ir įteikė „Family Lab Academy“ vadovė Indrė Neimantė.

2023/2024 m.

Dešimtus metus suburiamos bendruomenės ir kuriama ypatinga kalėdinė atmosfera Klaipėdos mieste. 2023 m. buvo sukurtos 44 tvarios eglutės, prie akcijos prisijungė 13 naujokų.

I vieta skirta Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui ir jų kurtai tvariai eglutei iš džinsų. Jie apdovanoti rėmėjų UAB „Baltisches Haus“ įsteigtu prizu – 500 eur vertės kuponas apsilankymui prekybos centre „Studlendas“. II vieta skirta asociacijai „Paupių bendruomenė“ ir jų kurtai eglutei iš austrių geldelių kriauklių. Ši bendruomenė kasmet garsėja savo kurtomis eglutėmis ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. III vieta atiteko tvariai „Draugų eglutei“. Naujoko nominacija atiteko AB „Klaipėdos mediena“. Darželių ir mokyklų kategorijoje laimėjo Klaipėdos „Medeinės“ mokykla. Laimėjusiems įteikti Klaipėdos dramos teatro, Valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos „Lėlių” teatro bilietai ir bibliotekos įsteigti prizai.

Akcijos rėmėjai: „Baltisches haus “, „Studlendas“, „Kavos architektai“, „Sangaida“, „Samanota“, PC „Šilas“.
Akcijos partneriai: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Europe Direct Klaipėda, Klaipėdos lėlių teatras.

Gražiausios eglutės konkurso I vietos laimėtojai

• 2015 m. Sodo centras „Frezija“ ir Klaipėdos Vydūno gimnazija.
• 2016 m. Kavinė „Pauzė“.
• 2017 m. Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centrui už elegantiškiausią eglutę.
• 2019 m. Asociacijai „Paupių bendruomenė“ už vašeliu nertą eglutę, kurios aukštis viršijo 2 metrus. 
• 2020 m. Asociacijai „Paupių bendruomenė“, kurios eglutė pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias šalyje sagomis puoštas kūrinys (aukštis 3,3 m).
• 2021 m. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras. Eglutę kūrė būsimieji floristai kartu su mokytojais Dalina Navickaite ir Dariumi Vaškiu. Sukurta tvari eglė beveik siekė keturis metrus.
• 2022 m. Asociacija „Paupių bendruomenė“.
• 2023 m. „Draugų eglutei“.
• 2024 m. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui ir jų kurtai tvariai eglutei iš džinsų.

Keliaujanti biblioteka kiekvienais metais pakviečia naudotis bibliotekos paslaugomis netradicinėse erdvėse. Pavasarį ir vasarą įkuriamos lauko skaityklos įvairiose žmonių mėgstamose poilsio vietose, festivaliuose, renginiuose. Lauko skaityklose galima rasti knygų, stalo žaidimų, žurnalų, vyksta įvairūs konkursai, edukaciniai ir kūrybiniai užsiėmimai. Šis projektas yra labai lankstus ir mobilus, tad galima greitai įsikurti praktiškai bet kurioje vietoje ir teikti paslaugas Klaipėdos regiono gyventojams.

Keliaujanti biblioteka veikė Karklės muzikos festivalyje, Smiltynės senosios perkėlos kelte, Melnragės paplūdimyje, Danės upės skverelyje, ant Jono kalnelio, Dienovidžio skvere ir Vilniaus knygų mugėje.

2013 m. bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai.

Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Toliau, take į biblioteką granitinės trinkelės, ant kurių iškalti prof. Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.

Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams. Rašytojai pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir kalbininkę prof. dr. Danguolę Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius, kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių valia, yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.

1. angu ‘arba’LKŽ I 114
2. ankerys ‘sudygęs grūdas’ LKŽ I 115
3. anopas, -a ‘anoks, -ia’ LKŽ
4. ansgatės ‘antai, aure’ LKŽ I 123
5. arep ‘op’ LKŽ I 241
6. atlėšys ‘atodrėkis’ LKŽ I 323
7. augyvė ‘1. motina. 2. auklė. 3. įsčia. 4. augalas’ LKŽ I 379–380
8. augojas ‘laukinis serbentas’ LKŽ 381
9. begne ‘bene, ar tik ne, gal’ LKŽ I 590
10. berklai ‘lieptas (ppr. iš karčių)’ LKŽ 626
11. bėsku ‘oi, oi (skausmui reikšti)’ LKŽ I 637
12. besneko ‘niekai, tegu sau, bala nemato, tiek tos’ LKŽ I 637
13. biškinas ‘vidutinis, nestambus arklys’ LKŽ I 700
14. bizdras, -a ‘trumpas, be uodegos’ LKŽ I 707
15. brąsvus, -i ‘derlingas, našus’ LKŽ I 824
16. būrioti, -ioja, -iojo ‘srėbti, pliaupti’ LKŽ I 969
17. bukštinas ‘avinas’ LKŽ I 972
18. čiūtė ‘kankorėžis’ LKŽ II 124
19. čiužma ‘daug, daugybė’LKŽ II 128
20. dabus, -i ‘puošnus’ LKŽ II 139
21. dangojus ‘apsidengimas, danga, drabužiai, skalbiniai’ LKŽ II 174
22. dangovė ‘apdaras, drabužiai,apsitaisymas, dangojus’ LKŽ II 174
23. daras ‘darbas’ LKŽ II 182
24. deivilas ‘dievaitis’ LKŽ II 258
25. delka ‘meškerė’ LKŽ II 268
26. valkos ‘rogės’ LKŽ XVIII 48
27. vambra ‘lūpa, burna, snukis’ LKŽ XVIII 74
28. varkalys ‘varinių daiktų kalėjas, varininkas’ LKŽ XVIII 265
29. varvas ‘lašas’ LKŽ XVIII 594
30. vekė ‘statinis kaištis, volė’ LKŽ XVIII 594
31. veliuoka ‘vaiduoklis, šmėkla’ LKŽ XVIII 636
32. ventarinė ‘pilvas’ LKŽ XVIII 713
33. verkšnaitis ‘elgeta’ LKŽ XVIII 763
34. žagata ‘šarka’ LKŽ XX 55
35. žievulėlis ‘žievės skiedrelė, gabaliukas’ LKŽ XX 560
36. žiorti,-sta, -o ‘dėrėti’ LKŽ XX 695
37. žiubčius ‘avižų maišelis su pasaitu arkliams, žibikas’ LKŽ XX 751
38. žužulys ‘stora gelumbė’ LKŽ XX 1015
39. žvieti, -ja, -jo ‘žvejoti’ LKŽ XX 1101
40. žvilas, -a ‘1. poširmis. 2. apyžilis’ LKŽ XX 1112
41. ryma – ramybė, palaima LKŽ XI 620
42. vislab - visados
43. laimybė – laimė, palaima
44. Kandručyti „įkyrėti, neduoti ramybės, kankinti“.Dzūkiška tarmybė
45. Somyti „jėga nuraminti“. Dzūkiška tarmybė
46. Ledokas Ledo krušos gabalėlis 2. Blogas žmogus“. Dzūkiška tarmybė
47. Labastis – gerovė, gerumas LKŽ VII 5
48. Runėti – vešėti LKŽ XI 959
49. Ruošmė – ruošimasis darbui LKŽ XI 974
50. Sėdeika – namisėda LKŽ XII 279
51. Ruzliokas – kas storai apsirengęs LKŽ XI 1040
52. Rugtynys – statinė ar kitas indas kam rauginti LKŽ XI 910
53. Mekslė – kilpelė, aselė LKŽ VII 1024
54. Laigūnė – žmonos sesuo KLŽ VII 29
55. Egėčiūtė – kankorėžis LKŽ II 1050
56. Mėlynis – vaivoirykštė LKŽ VII 1032
57. Lupinis – mušimas, smūgis LKŽVII 701
58. Eitena – kas greitas LKŽ II 1069
59. Pirmvidudienis, -ė ‘priešpietinis’ LKŽ X 23
60. Pritvara ‘aptvėrimas, tvora’ LKŽ X 767.
61. Miltamalys, -ė – malūnininkas LKŽ VIII 195
62. Ugnadegtis  – žvarbumas, aštrumas LKŽ XVII 373

Literatūrinis furšetas – tai kitoks požiūris į skaitymą ir skaitantį žmogų. Žinomi Lietuvos žmonės sukūrė savo skaitomų ir rekomenduojamų knygų sąrašą, pateikdami jį per maisto prizmę. Šis sąrašas pristatomas edukaciniuose renginiuose, kur furšeto stalas nuklojamas knygomis-patiekalais.

Tai rekomendacijos, kokią literatūrą ir prie kokio maisto turėtume skaityti. Literatūrinį meniu kūrė filosofas Leonidas Donskis, poetai, eseistai Rolandas Rastauskas ir Kęstutis Navakas bei dainininkas, TV laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius. Literatūros meniu kūrė ir dvi muzikos kūrėjų šeimos: Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius bei Jurga Šeduikytė ir Vidas Bareikis. Visus literatūrinius furšetus lydėjo aktoriaus Sigučio Jačėno programa.

Literatūrinis meniu

Biblioteka turi tradiciją sodinti medžius atmintinoms progoms ir bibliotekos vadovų įamžinimuo. Medžiai sodinami Saulės laikrodžio kiemelyje.

Trys ąžuolai

• Gamtos paminklas Bibliotekos ąžuolas virš 200 metų amžiaus;
• Ąžuolas dedikuotas buvusiam bibliotekos direktoriui Valentinui Malūkui;
• Ąžuolas dedikuotas buvusiam bibliotekos direktoriui Stanislovui Songinui.

Šermukšnis

Atminimo ženklas buvusiai bibliotekos direktorei, Klaipėdos knygų mugės iniciatorei Laimai Pačebutienei.

Klevas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui atminti, jį dovanojo bibliotekos partneris sodo centras Frezija.

Karklė Live music beach – Lietuvos pajūrio festivalis, vykstantis nuo 2010 m. Tai tarptautinis muzikos ir menų festivalis. Karklės festivalis yra vertinamas taip pat gerai, kaip ir geriausi Europos festivaliai. Festivalis vyksta Pajūrio regioniniame parke, į kurį kasmet atvyksta daugiau kaip 15 tūkst. dalyvių. Karklėje koncertuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai. 

2014 m. biblioteka pirmą kartą įsikūrė Karklės muzikos festivalyje su romantiška skaitykla palapinėje, knygų skaitymu paplūdimyje, origami lankstymo dirbtuvėmis, lietuviškos arbatos degustacija ir literatūrinėmis instaliacijomis Skaitymo vonia, Rašytojų durys.

 2015 m. įkuriama lauko skaitykla, specialiai šiam festivaliui sukuriamas gerų frazių smiginys, kuris susilaukė populiarumo ir tapo tradicine festivalio atrakcija Nusišauk frazę, šiame festivalyje buvo įkurta ir V. Šekspyro kūrybos lentyna, vyko pjesių skaitymai, buvo organizuojami literatūriniai konkursai.

2016 m. festivalis buvo atšauktas, bet parengta bibliotekos festivalinė programa persikėlė į bibliotekos kiemą,  įkurta Roko skaitykla su senosios aparatūros laboratorija, atidaryta lauko skaitykla palapinėje, kurioje pateikta visa su roko muzika susijusi kolekcija: knygos, vinilo plokštelės, visi norintys galėjo užsidėti ir klausytis mėgstamo atlikėjo vinilą, vyko viktorinos, buvo žaidžiamas frazių smiginys.

2017 m. įkurta Roko skaitykla, kurioje grojo DJ, stalo žaidimų erdvė, japoniškos arbatos gėrimo ceremonijos palapinė, lauko skaitykla, vyko literatūrinės viktorinos, buvo išduodamos knygos skaitymui palapinėse ar prie jūros. Specialiai šiam festivaliui sukurta instaliacija Dviračio skaitykla, skirta naktiniam skaitytojui. Buvo pristatyti muzikantų sukurti literatūros meniu (rekomendacijos). Taip pat organizuotas balansuojančių akmenų skulptūrų konkursas paplūdimyje.

2018 m. biblioteka festivalyje pasirodė su akcijos Vasara su knyga veiklomis. Turėjome daug literatūrinių konkursų, akcijų, diskusijų ir žaidimų.

 2019 m. bibliotekos šūkis buvo Po pasaulį su knyga. Specialiai įrengtoje palapinėje festivalio svečių laukė įvairūs žaidimai, koncertavo G. Šimelionis ir D. Želvys, festivalio dalyviai turėjo galimybę išbandyti 3D akinius ir pakeliauti po gražiausias Lietuvoje esančias vietas. Vyko Vasaros su knyga akcija: didžiuliame žemėlapyje reikėjo įsmeigti vėliavėlę, kurioje pasaulio dalyje asmuo yra skaitęs lietuvišką knygą.