Rankraščių ir archyvų fondas
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi žymių klaipėdiečių rankraščiai, kiti nepublikuoti dokumentai, asmeniniai archyvai, nuotraukos ir įvairūs kultūros paveldo objektai. Šie rinkiniai atspindi Klaipėdos krašto kultūrinį, visuomeninį ir istorinį gyvenimą, atskleidžia čia kūrusių ir gyvenusių žmonių asmenines istorijas.
Bernardo Aleknavičiaus kolekcija
Viena didžiausių Rankraščių ir archyvų fondo kolekcijų – fotožurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus archyvas. Jį sudaro rankraščiai, negatyvai, nuotraukos, teminiai aplankai, straipsniai, korespondencija, įvairūs teminiai rinkiniai ir dokumentai.
Rengdamas knygas „Donelaitis ir mes“, „Vydūnas“, „Vakarė žvaigždė“, „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ ir kitus leidinius, B. Aleknavičius susirašinėjo su daugiau nei 130 korespondentų iš Lietuvos, Europos, JAV ir Australijos. Rankraščių fondui taip pat perduoti knygų darbiniai maketai.
Reikšmingą kolekcijos dalį sudaro negatyvai Klaipėdos tematika. Juose užfiksuota miesto architektūra, įmonės, uostas, laivynas, kultūra, teatras, meno kolektyvai, renginiai, švietimas ir daugelis kitų miesto gyvenimo aspektų. Didelė dalis fotografijų apima ir platesnę Lietuvos geografiją – Žemaitiją, Mažąją Lietuvą, Kuršių neriją, Karaliaučiaus kraštą bei kitas vietoves.
Pauliaus Drevinio kolekcija
Poeto, pedagogo Pauliaus Drevinio kolekcija bibliotekai perduota po jo mirties. Ją sudaro eilėraščių rankraščiai ir mašinraščiai, literatūros kritikos straipsnių iškarpos, asmens dokumentai, literatūros pamokų planai, korespondencija ir kita medžiaga.
Salio Šemerio-Šmerausko fondas
Poeto, keturvėjininko Salio Šemerio-Šmerausko fondą sudaro nepublikuotų kūrinių rankraščiai, memuarai, pasakėčios, surinkti Mažosios Lietuvos padavimai, poeto ir jo žmonos Leonijos Šmerauskienės korespondencija, atsiminimai, asmens dokumentai, nuotraukos ir kiti dokumentai.
Poeto kūrybinį ir dokumentinį palikimą bibliotekai perdavė Leonija Šmerauskienė.
Juozo Šikšnelio archyvas
Rašytojo, bibliotekininko ir skulptoriaus Juozo Šikšnelio archyve saugomi kūrybos rankraščiai, asmeniniai ir profesinės veiklos dokumentai, užrašai, suvenyrai bei kita su jo gyvenimu ir kūryba susijusi medžiaga.
Vytauto Kaltenio archyvas
Su rašytoja Ieva Simonaityte susijusi medžiaga saugoma žurnalisto Vytauto Kaltenio archyve. Jame yra Ievos Simonaitytės kūrinių rankraščių, juodraščių, laiškų, sveikinimų ir kitų dokumentų.
Roko Flicko archyvas
Rašytojas Rokas Flick bibliotekai perdavė savo archyvą, kuriame saugomi kūrybos ir daktaro disertacijų rankraščiai, diplomai, apdovanojimai, nuotraukos bei kiti dokumentai.
Vytauto Dvariono archyvas
Daugelio jūrinių dainų autorius ir menininkas Vytautas Dvarionas bibliotekos rinkiniuose pristatomas per jo dukters Ramutės Stakėnienės perduotą archyvą. Prieš perduodama medžiagą bibliotekai, ji ją kruopščiai sutvarkė ir susistemino.
Archyve saugomi kūrybos rankraščiai, plastikos kūrinių nuotraukos, dainų tekstai su natomis ir įrašais, asmeniniai bei kiti dokumentai.
Alfredo Tytmono archyvas
Filosofo, Klaipėdos universiteto docento Alfredo Tytmono archyvą bibliotekai perdavė jo sūnus. Šis archyvas atspindi įvairiapusę A. Tytmono, kaip mokslininko ir dėstytojo, veiklą. Jame saugomi straipsnių ir knygų rankraščiai, dėstymo medžiaga, teminiai rinkiniai apie įvairių pasaulio šalių mokslininkus, asmeniniai dokumentai bei korespondencija. Nemažai rankraščių ir kitų dokumentų susiję su Tomo Mano namelio veikla Nidoje.
Kiti rankraščių ir archyvų fondo rinkiniai
Bibliotekoje taip pat saugomi mažesni žinomų klaipėdiečių archyvai. Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko, signataro Alfonso Žalio archyvo dalį perdavė jo sūnus. Dalį savo asmeninio archyvo bibliotekai perdavė ilgametis Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogas, biologas Benediktas Gaižauskas.
Rankraščių ir archyvų fonde taip pat saugomi pavieniai rinkiniai: dalis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus archyvo, ilgametės bibliotekos darbuotojos Anicetos Sabaliauskienės archyvas, prozininko Edmundo Kripaičio (Krištopaičio) publikuoti ir nepublikuoti rankraščiai, pedagogo, buriuotojo Eduardo Ingaunio dokumentų rinkinys ir kita medžiaga.
Klaipėdos fotoarchyvas
Klaipėdos fotoarchyvas įkurtas 2011 m., siekiant išsaugoti vieną jautriausių aplinkos poveikiui ir nykstančių kultūros paveldo objektų – fotografiją.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje saugomi ir skaitmeninami (prieiga per www.epaveldas.lt) įvairių Klaipėdos fotomenininkų bei žurnalistų negatyvai. Šios kolekcijos yra svarbus XX a. antrosios pusės Klaipėdos ir regiono gyvenimo dokumentinis šaltinis.
Fotomenininkų ir žurnalistų kolekcijos
Fotoarchyve saugomos Klaipėdos fotografų Artūro Šeštoko, Audroniaus Ulozevičiaus, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Andriaus Juškevičiaus, Vyto Karaciejaus, Arvydo Stubros, Viktoro Trublenkovo, Edžio Jurčio, Algimanto Rutkausko, Algimanto Kalvaičio, Jorano Bružinsko ir Sergej Solianskij kolekcijos.
Šiose kolekcijose daugiausia dokumentinės ir kraštotyrinės fotografijos, kurioje užfiksuoti įvairūs Klaipėdoje ir Klaipėdos regione vykę įvykiai bei renginiai, miesto gyvenimas ir žmonės maždaug 1970–2000 m. laikotarpiu.
Ypač reikšminga Lietuvos Atgimimo laikotarpio (1988–1991 m.) fotografija. Šį laikotarpį fiksavo daugelis fotografų, tarp jų A. Šeštokas ir A. Juškevičius.
2025 m. į Lietuvą sugrįžo didžiausias Audroniaus Ulozevičiaus negatyvų rinkinys. Jo fotografijose užfiksuoti Lietuvos Atgimimo įvykiai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio renginiai, Sausio 13-osios įvykiai prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto, Vilniaus Katedros sugrąžinimas tikintiesiems, šv. Kazimiero ir tremtinių palaikų perlaidojimas, įvairių politikų bei visuomenės veikėjų vizitai ir kiti svarbūs to meto įvykiai.
Meninės fotografijos kolekcijos
Klaipėdos fotoarchyve taip pat saugomos Aleksandro Dapkevičiaus ir Viktoro Trublenkovo meninės fotografijos kolekcijos.
AdM archyvas
Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. (AdM) – 1948 m. Vakarų Vokietijoje įkurta organizacija, vienijanti išeivius (memelenderius) iš keturių buvusių Klaipėdos krašto administracinių teritorijų: Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių.
Netrukus po įkūrimo draugija pradėjo kaupti archyvą. Per daugiau nei septynis dešimtmečius sukauptas AdM archyvas tapo reikšminga Klaipėdos krašto istorijos saugykla. Jame išsaugoti dokumentai, knygos, žemėlapiai, atvirukai, fotografijos, paveikslai ir įvairūs daiktai, liudijantys regiono praeitį bei jo žmonių likimus.
Archyvo sugrįžimas į Klaipėdą
2011 m. spalio 5 d. AdM archyvas ilgalaikei panaudai perduotas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai.
2025 m. spalio 1 d. AdM draugija priėmė istorinį sprendimą – archyvas perduotas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos nuosavybėn. Šis įvykis tapo svarbiu žingsniu, užtikrinant ilgalaikį Klaipėdos krašto paveldo išsaugojimą ir prieinamumą ateities kartoms. Taip daugiau kaip septynis dešimtmečius Vokietijoje saugotas AdM archyvas galutinai sugrįžo į savo istorinę aplinką – Klaipėdos kraštą.
AdM archyve sukaupta daugiau kaip 1500 knygų, apie 400 įvairios tematikos segtuvų, daugiau nei 700 originalių iki 1945 m. išleistų atvirukų, tūkstančiai fotodokumentų, dešimtys originalių XVII–XX a. žemėlapių, apie 100 paveikslų, tarp jų H. Kallmeyerio, G. Boese ir M. Pechsteino darbai, įvairūs periodiniai leidiniai, asmeniniai ir įstaigų dokumentai bei kiti eksponatai.
AdM archyvas prieinamas ir skaitmeninėje erdvėje: https://adm.klavb.lt/.
Rautenberg archyvas
2024 m. bibliotekai perduotas leidyklos „Druckerei & Verlag Rautenberg“ archyvas. Jį padovanojo leidyklos savininkas Gerhardas Rautenbergas. Šis archyvas praturtino bibliotekos rinkinius naujais dokumentais, leidiniais ir gausia Klaipėdos krašto fotografijų kolekcija. Jame saugoma medžiaga svarbi tiek leidybos istorijai, tiek regiono kultūros paveldo tyrimams. Prieiga per www.epaveldas.lt
