Paroda apie Lietuvos Atgimimo laikotarpį (1988–1990 m.) atskleidžia šio istorinio periodo reikšmę Lietuvos keliui į nepriklausomybę. Per šiuos metus Lietuvoje įsižiebė gyva tautinė ir politinė savimonė, prasidėjo masinės Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio akcijos, kurios skelbė tautos teisę į savarankišką valstybę.
Parodoje pristatyti svarbiausi įvykiai – Sąjūdžio susikūrimas, plačios protestų ir mitingų bangos, asmenybės, prisidėjusios prie valstybės laisvės atkūrimo. Šis laikotarpis žymi tautos norą būti laisvai ir nepriklausomai, o paroda siekia įamžinti tuos reikšmingus žingsnius ir jų ilgalaikę įtaką Lietuvos istorijai.
Parodoje eksponuojama Lietuvos išeivijos fotografo Audroniaus Ulozevičiaus fotografija. Joje užfiksuoti svarbūs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorijos įvykiai – tai gyvas liudijimas ir įrodymas apie iškovotą Lietuvos laisvę bei tautos drąsą siekiant jos.
Lietuvos kultūros tarybai parėmus Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos projektą, 2025 m. susigrąžinta iš JAV iš Lietuvos išeivijos fotografo Audroniaus Ulozevičiaus (Andrew Uloza) fotokolekcija, kurią sudaro 1000 negatyvų ir 48 fotografijų spaudai. Taip pat atlikta šio laikotarpio dokumentų paieška JAV Lituanistikos tyrimų ir studijų centre.
Baltijos šalyse prasidėję tautiniai judėjimai plačiai nuskambėjo JAV spaudoje. Įvairūs diskursai buvo publikuojami Amerikos ir Lietuvos išeivijos laikraščiuose: „The New York Times“, „Detroit Free Press“, ‚Chicago Tribune“, „The Buffalo News“, „Chicago Sun-Times“, „Richmond Times“, „Kalamzoo Gazette“, „The Washington Times“, „Democrat and Chronicle“ (Rochester N.Y.), „The National Forum“, „The Milwaukee Journal“, „The Daily News“, „Daily Mirror“
Lankantis JAV Lituanistikos tyrimų ir studijų centre ir tiriant įvairią su Lietuvos Atgimimu susijusią medžiagą – TV įrašus, vaizdo filmus, spaudą bei kitus dokumentus – krito į akis karikatūros. Šis žanras pasižymi paprasta, aiškia vaizdo kompozicija, skirta greitai ir paveikiai perteikti idėją ar nuotaiką. Karikatūros, dažnai publikuojamos JAV periodinėje spaudoje ir dažnai nepasirašytos autoriaus, puikiai atskleidė to meto nuotaikas ir požiūrį į vykstančius įvykius – rodos, taip toli, už Atlanto...
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Parodą parengė Jurga Bardauskienė ir Rūta Vileikytė-Macijauskienė
Maloniai dėkojame Lituanistikos tyrimų ir studijų centro Lemonte (JAV) valdybos pirmininkei Kristinai Lapienytei bei LTC Archyvų direktorei Dr. Indrei Antanaitis-Jacobs maloniai suteikusioms galimybę pasinaudoti šio centro archyve saugomais dokumentais.
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“
„Gaudeamus“ – Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė, paeiliui rengiama Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pirmąkart surengta 1956 m. Tartu (Estija).
Į dešimtąją „Gaudeamus" šventę, kuri vyko 1988 m. liepos 1–3 dienomis Lietuvoje, susirinko rekordiškai daug dalyvių – net 7000. Ši šventė sutapo su atgimimo judėjimu – pirmąkart viešai iškeltos Baltijos šalių tautinės vėliavos tapo tikėjimo laisve simboliu.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas Vingio parke
Vienas iš didžiausių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtų mitingų vyko 1988 m. liepos 9 d. Vilniaus Vingio parke. Į mitingą susirinko apie 100 tūkst. žmonių. Jis surengtas prisidengiant TSKP XIX partinės konferencijos delegatų, grįžusių iš Maskvos, sutiktuvėmis. Mitingo metu iškelti tautos suvereniteto, demokratijos, aplinkos apsaugos, istorinio teisingumo klausimai. Pasiūlyta įteisinti Lietuvos trispalvę vėliavą, paskelbti lietuvių kalbą valstybine, mitingo pabaigoje sugiedota „Tautiška giesmė“.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, įtvirtinęs Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje, vyko 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus sporto rūmuose. Į suvažiavimą atvyko 1 021 delegatas ir apie 4 000 svečių bei spaudos atstovai iš 17 šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių).
Suvažiavime priimta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programa ir įstatai, išrinktas LPS Seimas ir LPS Seimo Taryba. Rinkimuose į LPS Seimo Tarybą daugiausia balsų surinko Romualdas Ozolas.
LPS Steigiamojo suvažiavimo metu pranešta apie Vilniaus arkikatedros bazilikos grąžinimą tikintiesiems.
Pirmos suvažiavimo dienos vakare suvažiavimo delegatai ir svečiai dalyvavo eisenoje su deglais ir žvakėmis nuo Vilniaus sporto rūmų iki Gedimino (dabar – Katedros) aikštės, kurioje vyko Tautinis vakaras – iki ryto buvo dainuojamos lietuvių liaudies dainos, šokami tautiniai šokiai.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Tremtinių palaikų, pargabentų iš Sibiro, perlaidojimas
Atgimstančioje Lietuvoje vis dažniau ir drąsiau pradėta kalbėti apie trėmimus, tremtinių atminimo išsaugojimą, jų palaikų grąžinimą į Lietuvą. 1988 m. vyko pirmoji – žvalgybinė ekspedicija į Igarką. 1989 m., antrosios ekspedicijos metu, suorganizuotas tremtinių palaikų pargabenimas į Tėvynę.
1989 m. liepos 28 d. Kėdainių kariniame oro uoste nusileido lėktuvas, pargabenęs 128 tremtinių palaikus. Į sutikimą susirinko apie 15 tūkst. žmonių. Iš Kėdainių tremtinių palaikai išgabenti į įvairias Lietuvos kapines.
A. Ulozevičiaus fotografijose – tremtinių palaikų perlaidojimo iškilmės, vykusios Vilniuje 1989 m. liepos 29 d. Penkių vilniečių tremtinių palaikai išvakarėse buvo pašarvoti Šv. Teresės bažnyčioje. Perlaidojimo dieną gedulinga procesija ėjo Vilniaus miesto gatvėmis nuo Aušros Vartų iki Vilniaus arkikatedros bazilikos, dalyvavo šimtai vilniečių. Tremtinių palaikai palaidoti įvairiose Vilniaus kapinėse.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Nepriklausomybės dienos minėjimas: 1988-ieji ir 1989-ieji
Nors 1940 m. uždrausta Vasario 16-ąją minėti kaip Lietuvos Nepriklausomybės šventę, ši diena liko gyva visuomenės atmintyje. Jos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška bei viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų.
1988 m. Lietuvoje įvyko paskutinis nesankcionuotas Vasario 16-osios minėjimas. Įvesta beveik karinė padėtis: gyventojams uždrausta rinktis į didelius susibūrimus, centrinėse miestų gatvėse sutelkti saugumiečiai, milicininkai bei draugovininkai. Nepaisant draudimų, vyko nesankcionuotos akcijos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti. A. Ulozevičiaus fotografijose užfiksuoti vaizdai iš Kaune vykusio Vasario 16-osios minėjimo: žmonių susibūrimai prie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, minėjimo dalyvių suėmimai.
1989 m. Vasario 16-oji jau švęsta viešai ir iškilmingai visoje Lietuvoje. Šiame skirsnyje publikuojamos A. Ulozevičiaus fotografijos iš renginių, vykusių Kaune: neeilinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo III sesija Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Vasario 16-osios minėjimas ir atkurto „Laisvės“ paminklo atidengimo iškilmės Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje, Lietuvos karių, žuvusių dėl Lietuvos laisvės, pagerbimas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Mitingai, piketai (1988–1990 m.)
Lietuvos Atgimimo laikotarpis pasižymi įvairių mitingų, piketų, protesto akcijų gausa. Dauguma jų organizuoti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, mitingus rengė ir Lietuvos laisvės lyga, kitos organizacijos. Daugumoje mitingų pasisakoma už Lietuvos suverenitetą, demokratišką Lietuvos konstituciją, sovietinės armijos išvedimą iš Lietuvos, lietuvių kalbos paskelbimą valstybine kalba bei jos, kaip valstybinės kalbos, statuso užtikrinimą.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Pirmoji LTSR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sesija: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas
1990 m. vasario 24 d., praėjus 50 okupacijos metų, įvyko pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Lietuvos rinkėjai daugiau kaip pusę mandatų būsimoje Aukščiausiojoje Taryboje patikėjo Sąjūdžio remtiems kandidatams.
Išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba į pirmąjį posėdį susirinko 1990 m. kovo 10 d. 21 val. Jame nutarta aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ skelbti kovo 11 d.
Kovo 11-oji – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena: Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino penkių pagrindinių dokumentų rinkinį: deklaraciją „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, įstatymą „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, įstatymą „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. Paskelbta, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. LTSR Aukščiausioji Taryba toliau bus vadinama Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba. LR AT pirmininku išrinktas Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Ministrų Tarybos pirmininko pareigas laikinai eiti pavesta Kazimirai Danutei Prunskienei.
Fotografijų autorius Audronius Ulozevičius
Karikatūros JAV spaudoje apie Lietuvos Atgimimą
Lietuvos Atgimimo laikotarpio įvykiai ne tik pateko į JAV spaudos naujienas, bet ir tapo simboline tema politinėms karikatūroms, kurios perteikė amerikiečių požiūrį į SSRS griūtį ir tautų siekį laisvės. JAV karikatūristai Lietuvos nepriklausomybės siekį dažnai vaizdavo kaip mažos, bet drąsios tautos kovą su milžinišku, pavojingu, bet silpstančiu imperijos monstru — Sovietų Sąjunga.
Šiose karikatūrose Lietuva įgavo moralinį stiprybės ir teisingumo simbolio vaidmenį, o SSRS – represinės jėgos, besipriešinančios neišvengiamam istorijos posūkiui, įvaizdį. Tokie vaizdiniai atitiko JAV spaudoje vyraujančią nuostatą: Lietuvos išsilaisvinimas buvo vertinamas kaip taikus, teisėtas ir vertybiškai artimas Vakarų demokratijos idealams.
Kai 1991 m. Sovietų valdžia panaudojo smurtą prieš civilius Vilniuje, JAV karikatūrose sustiprėjo moralinė žinia – jos ne tik kritikavo Maskvą, bet ir simboliškai pripažino Lietuvos teisę į nepriklausomybę. Tad šios karikatūros tapo ne vien satyros priemone, bet ir politinės paramos forma, vizualiai išreiškusia Vakarų solidarumą su Lietuva bei jos kova už laisvę.
JAV spaudos požiūris į Lietuvoje vykusius Atgimimo laikotarpio įvykius
1988–1991 m. Lietuvoje prasidėję Atgimimo procesai ir nepriklausomybės atkūrimas sulaukė plataus Vakarų žiniasklaidos dėmesio, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV spaudos reakcija nebuvo vien informacinė — ji tapo moralinio ir politinio vertinimo rėmu, per kurį Lietuva buvo pristatoma kaip taikaus išsilaisvinimo pavyzdys ir išbandymas SSRS reformoms bei Vakarų principams.
JAV spauda 1988–1991 m. Lietuvos įvykius nuosekliai interpretavo ne tik kaip lokalinę krizę, bet kaip SSRS skilimo, taikaus tautų apsisprendimo atvejį. Lietuvos judėjimas buvo pateiktas kaip taikaus politinio poveikio modelis, kurio moralinė logika sutapo su Vakarų deklaruojamomis vertybėmis. 1991 m. po SSRS smurto epizodų spauda perėjo nuo aprašomosios prie normatyvinės pozicijos, faktiškai legitimuodama Lietuvos nepriklausomybę jau žiniasklaidos lygmenyje.
