Paroda skirta Klaipėdos miesto 770-mečio jubiliejui
Prieš Jūsų akis – Klaipėdos savitumą atspindintys ženklai. Miestą gali identifikuoti įvairūs savotiškais simboliais tapę faktoriai – statiniai, gatvių pavadinimai, spalvos, kvapai, garsai... Visi šie asociatyvūs vaizdiniai kiekvienam iš mūsų sukuria vis kitokį įspūdį – jis sykiu ir asmeniškas ir suprantamas visiems. Klaipėdai paprastai priskiriami tie vaizdai, kurie turi tiesioginį ryšį su jūra, pakrante ar uostu. Šie elementai ir sukuria miesto naratyvą arba legendą. Istorijos vingiuose kintant miestovaizdžiui, tradicijoms ir vertybėms, keičiasi ir simboliai. Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą praeitį skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Herbas – tai ženklas, simbolizuojantis miesto savarankiškumą. Klaipėdos herbe per amžius dominuoja tie patys pagrindiniai elementai – bokštai, laivas ir jūra – kurių semantika įvairiais laikotarpiais buvo traktuojama skirtingai. Kol Klaipėdos herbas įgavo galutinį pavidalą, jo vaizdai, nors ir išlaikydami pagrindinius elementus, šiek tiek varijavo.
Parodoje pristatomas vizualus Klaipėdos herbo raidos kelias nuo XV amžiaus iki šių dienų. Ši heraldinio simbolio kaita atsispindi ir eksponuojamuose dailininkės Jūratės Bizauskienės darbuose.
Ekspozicijoje yra ir vienas seniausių Klaipėdos ženklų – 1511 metų Memelio komtūro antspaudas. Šiuo antspaudu pažymėtas dokumentas yra saugomas Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz GStA) Berlyne, kurio kopija visuomenei pristatoma pirmą kartą.
Klaipėdos heraldinio simbolio panaudojimo arealas labai platus: nuo antspaudo iki suvenyro, nuo dokumento iki lėkštės, nuo reklamos iki garbingo apdovanojimo... Parodoje eksponuojami objektai saugomi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvuose, AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V) archyve, Manheimo archyve MARCHIVUM, Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) bei klaipėdiečių asmeninėse kolekcijose.
Projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė
Parodą parengė:
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
Virtualią parodą parengė: Jurga Bardauskienė, Marius Apulskis
Partneriai:
KLAIPĖDOS MIESTO GARBĖS PILIEČIO APDOVANOJIMAS
Klaipėdos miesto garbės piliečio apdovanojimas – 2005 m. dailininko Vido Bizausko sukurtas ženklas su Klaipėdos herbu.
Ženklas gaminamas iš 925 prabos sidabro bei 585 prabos aukso ir stiklo emalio.
2011 m. šis ženklas įteiktas kraštotyrininkui, fotožurnalistui Bernardui Aleknavičiui.
Iš asmeninės Bernardo Aleknavičiaus kolekcijos
ŠAULIŲ GILDIJOS REGALIJOS
Memelio šaulių gildija, aktyviai gyvavusi šimtmetį, išnyko po Antrojo pasaulinio karo, tačiau mieste paliko savo ženklų – Šaulių gatvės pavadinimą, kuris kilo nuo čia pastatytų Šaulių namų ir įrengtos šaudyklos, pačius Šaulių gildijos namus (šiuo metu – Koncertų salė) su šalia esančiu parku.
Kaip teigia J. Tatoris, viduramžiais Europos miestuose amatininkai, norėdami apginti miesto ir savo interesus, atsispirti kunigaikščiams, ginklavosi. Vėliau tokios sukarintos šaulių organizacijos, praradusios gynybines funkcijas, virto kultūrinėmis ir sportinėmis.
Galima rasti šaltinių, teigiančių, kad 1854 m. Memelio šaulių gildija minėjo savo 500 metų jubiliejų. J. Zembrickis mini, kad ši sąjunga pirmąją privilegiją gavo 1697 m. Karaliaučiuje, po metų jai buvo suteiktas Šaulių gildijos statutas, kurį vėliau patvirtino tuometis Prūsijos karalius Frydrichas I. Deja, Septynerių metų karo (1756–1763) metu, 1757 m., smarkiai nukentėjo sąjungos šaudykla, pati gildija ėmė prarasti savo reikšmę ir iširo. Ji atkurta praėjus 80-iai metų, 1838 m. jos statutą patvirtino karalius, 1841 m. gildija vėl įsigijo šaudyklą, o 1843 m. karaliaus įsaku gavo korporacijos teises. Karalius Frydrichas Vilhelmas IV atsiuntė ne tik privilegijas, bet ir 10 vertingų garbės ženklų – medalį su karaliaus atvaizdu, kurį turėjo nešioti gildijos pirmininkas, bei devynias sidabrines plaketes su vokiečių ordino magistro Vinricho Kniprodės portretais. Jos turėjo būti nešiojamos prisegtos prie juodos, baltos ir mėlynos spalvų juostos. Miestas Šaulių gildijai perleido du hektarus žemės, buvusios už tuomečių Liepojos vartų, paskirdamas ją gildijos šaudyklai ir pastatams. Į šią vietą vedanti gatvė buvo pavadinta Šaulių vardu.
Su Šaulių gildija mieste atsirado graži tradicija – kasmet, dažniausiai vasaros viduryje, vykdavo šventė, kurios metu šaudymo rungtyje nugalėjęs gildijos narys būdavo skelbiamas tų metų karaliumi. Vienu metu Šaulių karaliumi buvo miesto burmistras, kitais metais išrinkti pirkliai, amatininkai, valdininkai, mokytojas, kirpyklos savininkas. Būta metų, kai karaliais tapo du asmenys arba tas pats asmuo po kelerių metų buvo išrinktas vėl. Be karaliaus būdavo išrenkami ir du riteriai. Jais tapdavo šauliai, užėmę antrąją ir trečiąją vietas šaudymo varžybose.
Šaulių namus J. Tatoris apibūdina kaip antrą pagal reikšmingumą pastatą mieste po teatro. Juose būdavo rengiami koncertai, puotos ir vaidinimai, vykdavo įvairių organizacijų susirinkimai, iškilmingi minėjimai ir posėdžiai. 1841 m. įsigiję nemažą žemės plotą, šauliai įsirengė šaudyklą, kurios apsauginiam pylimui panaudojo išlikusią seną miesto įtvirtinimo dalį. Gana greitai dabartinėje Šaulių gatvėje iškilo mūrinis pastatas, pasodintas didelis sodas, kuriame pastatyta pakyla orkestrui, stiklinis paviljonas, fontanas. Iki pat 1914 m. šalia Šaulių sodo buvo šaudykla, kėgelbanas, išardytas po Pirmojo pasaulinio karo, veikęs greta buvusios Geležinkelio gatvės (dab. S. Nėries gatvė). Jį panaikinus, kurį laiką žemės sklypas buvo tuščias, vėliau jame pastatytos Vytauto Didžiojo gimnazija ir Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Kaip kompensacija 1923 m. Šaulių gildijai buvo išnuomotas sklypas šalia Karališkosios giraitės.
Teigiama, jog XX a. pradžioje Memelio šaulių gildija buvo didžiausia šaulių sąjunga visoje Vokietijoje. Taip pat kai kurie šaltiniai teigia, jog Memelio šaulių gildiją galima vadinti seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Pasakojama istorija apie šių grandinių išvežimą iš Memelio 1944 m. Paskelbus evakuaciją, paskutinio Šaulių karaliaus, išrinkto dar 1939 m., mėsininko Ericho Koppo žmona negalėjo palikti didžiausio savo vyro turto, todėl traukdamasi regalijas pasiėmė vietoje kitų reikalingų daiktų. Kelionėje ponia Kopp susidūrė su dideliais sunkumais, iš jos buvo reikalaujama palikti bagažą, tačiau moteris regalijas išsaugojo. Pats E. Koppas dingo Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau Vakarų Vokietijoje atsidūrusios grandinės priklausė su Klaipėdos kraštu nesusijusiems asmenims. XX a. 9 deš. regalijos perduotos išeiviams iš Klaipėdos krašto – AdM draugijai.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
PROGINĖ LĖKŠTĖ, SKIRTA PAGALBOS KLAIPĖDOS KRAŠTUI SĄJUNGOS „KRIEGSHILFSVEREIN BADEN FÜR DEN KREIS MEMEL“ ĮKŪRIMUI PAMINĖTI
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Rytų Prūsija bei Klaipėdos kraštas jo padarinius pajuto vieni pirmųjų Vokietijos imperijoje. Todėl pradėtos kurti įvairios organizacijos, skirtos nukentėjusiems nuo karo gyventojams remti. Visoje Vokietijoje kūrėsi globos draugijos, kurios rėmė vieną ar kitą Rytų Prūsijos miestą ar apskritį. Klaipėdos globėju tapo Manheimas. 1915 m. lapkričio 17 d. Manheimo rotušėje pirmininkaujant tuometės Badeno didžiosios kunigaikštystės vidaus reikalų ministrui dr. Johanui H. F. fon Bodmanui (Johann Heinrich Freiherr von und zu Bodman), įvyko pirmasis susirinkimas, kuriame pradėta kurti pagalbos Klaipėdos kraštui sąjunga „Kriegshilfsvereins Baden für den Kreis Memel“. Šiame susirinkime dalyvavę įvairūs politikai, pramonininkai, valdžios ir švietimo atstovai priėmė ir šios sąjungos statutą. Statutas, be kitų įsipareigojimų, numatė metinį narių bei steigėjų mokestį. Bendra įsipareigojimų suma siekė 500 tūkst. markių.
Siekiant surinkti daugiau lėšų, Karališkosios porceliano dirbtuvės Berlyne 1915 m. pradėjo gaminti progines lėkštes, skirtas šiai globos akcijai. AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyve saugomos lėkštės centre – Prūsijos, Badeno ir Memelio herbai. Šis eksponatas žymi šimtmetį skaičiuojančią Manheimo ir Klaipėdos partnerystę, prasidėjusią 1915 metais.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
AdM (ARBEITSGEMEINSCHAFT DER MEMELLANDKREISE e. V.) DRAUGIJOS NARIO GARBĖS APDOVANOJIMAI
1948 m. įkurta AdM draugija, pagerbdama ilgamečius savo narius ar kitus draugijai nusipelniusius asmenis, iki šiol teikia sidabrinį ar auksinį ženklelį bei medalius. Ženklelyje raudoname fone vaizduojamas Klaipėdos miesto herbas ir užrašas MEMEL virš jo, herbą supa stilizuotas ąžuolo lapų vainikas. Medalių skersmuo 5 cm, averse – Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. draugijos ženklas, reverse – Klaipėdos krašto žemėlapis.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
DEKORATYVINĖS KERAMIKOS DUBENĖLIS SU KLAIPĖDOS HERBU
Nedidelį, keliolikos centimetrų skersmens balto porceliano dubenėlį puošia Klaipėdos miesto herbas bei dekoratyvus augalinis motyvas – vijoklis su raudonomis uogomis. Šis rankomis pieštas dubenėlis pagamintas visame pasaulyje gerai žinomame, Vokietijoje nuo 1879 metų veikusiame Rosenthal porceliano fabrike.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
KOMPANIJOS „KAFFEE HAG“ ETIKETĖ
20 a. pradžioje Brėmene (Vokietija) veikusi pirmoji pasaulyje kavos be kofeino gamybos kompanija „Kaffee Handelsgesellschaft AG“ (Kaffee HAG, Coffee Hag) pradėjo leisti gyvenamųjų vietovių heraldinius ženklus bei jiems kolekcionuoti skirtus albumus.
Šių ženklų ir albumų iniciatorė buvo tuometė asociacija „Die Brücke“ (liet. „Tiltai“), be kitos veiklos, iškėlusi tuo metu novatorišką idėją parengti standartizuotus publikuojamos medžiagos dydžius. Siekdama reklamuoti savo veiklą, organizacija ieškojo įtakingų rėmėjų bei ragino įmones leidybos darbuose naudoti jos parengtus naujus standartus. Viena iš įmonių tapo „Kaffee HAG“, heraldinių ženklų kolekciją pradėjusi leisti formatu „Weltformat V“ (4x5,66 cm), o jiems rinkti skirtus albumus – formatu „Weltformat IX“ (16x22,6 cm). Informacija apie dydį nurodoma ir Vokietijai bei Šveicarijai skirtų serijų, pradėtų leisti dar 1910 m., ženklų antroje pusėje. Patys albumai buvo leidžiami kaip atskirų lapų rinkiniai, kuriuos vėliau buvo galima sujungti.
Į kiekvieną „Kaffee HAG“ pakuotę įdėtais kuponais galėta atsiskaityti įsigyjant miestų, miestelių ar kaimų heraldinius ženklus, kurių antroji pusė padengta klijais, siekiant palengvinti įklijavimą į albumus. Taip pat už kuponus buvo įsigyjami ir rinkiniams skirti albumai.
Nors 1913 m. „Die Brücke“ organizacija bankrutavo, o dar po metų buvo panaikinta, heraldinių ženklų ir albumų leidyba tęsėsi, o jų dydis liko nepakitęs.
Vokietijos ir Šveicarijos serijoms skirtus heraldinius ženklus piešė garsus to meto heraldikas Otto Huppas, jo inicialais O ir H pažymėta kiekviena etiketė. Šios dvi serijos, pradėtos leisti prieš I pasaulinį karą, užbaigtos taip ir nebuvo. XX a. trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmetį pradėtos leisti ir kitoms šalims skirtos heraldinių ženklų serijos. Iš viso 1914–1955 m. išleisti apie 125 skirtingi albumai, neįgyvendinti liko planai išleisti albumus, skirtus Baltijos šalims.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
TARPUKARIO LENGVOSIOS ATLETIKOS RUNGČIŲ APDOVANOJIMAI BEI ŽENKLELIAI
Mediniame rėme su balto šilko pamušalu įkonstruota dvispalve juostele apvyniota metalinė pasaga, ant kurios prikabinta 12 bronzinių ąžuolo lapų – spėjama, jog tai jauno sportininko rankomis padarytas sportinių laimėjimų vainikas.
Ąžuolo lapų vainiko viduryje – medalis, kurio averse vaizduojami du bėgikai. Jis pagamintas 1861 m. įkurtame ir iki šių dienų veikiančiame Štutgarto metalo dirbinių fabrike (Wilh. Mayer & Frz. Wilhelm e.K.) Reverse išgraviruota data nurodo, jog jis skirtas 1931 m. balandžio 19 d. Memelyje vykusio Sporto draugijos pavasario kroso dalyviui. Ši tradicinė sporto šventė vyko stadione (dab. Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46), o pati kroso trasa ėjo miško takais. Ilgiausias maršrutas driekėsi 5 kilometrus.
Ant dalies bronzinių ąžuolo lapų galima rasti įrašus „Spielvereinigung Memel e.V“ – tai vienas iš tarpukario Klaipėdos futbolo klubų, įkurtas 1924 m. Be futbolininkų, šiam sporto klubui priklausė lengvaatlečiai bei ledo ritulininkai. Kitas užrašas nurodo, jog šie lapai buvo skiriami 1929-1930 metais organizuotų jaunimo varžybų nugalėtojams.
Prisegti 5 ženkliukai, susiję su futbolu bei lengvąja atletika. Keturi iš jų dengti spalvota emale, Prūsijos futbolo sporto klubų – jau minėto „Spielvereinigung Memel e.V“, Tilžėje gyvavusio „Verein für Bewegungsspiele Tilsit“ (užrašas ant ženkliuko – „VfB Tilsit“), Karaliaučiaus „Verein für Bewegungsspiele e. V. 1900 Königsberg“ (ant ženkliuko – „V.f.B. Königsberg 1900“) bei „Spielvereinigung Rasensport-Preußen Königsberg“ (ant ženkliuko – „S.V. Rasensport Preussen e. V. KGB“). Penktasis ženklelis – sidabrinis, gautas lengvosios atletikos varžybose 1926 m. rugsėjo 26 d. Tą žymi ant jo išgraviruota data.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
PROGINIAI MEDALIAI SU KLAIPĖDOS HERALDINIU ŽENKLU
MEDALIS VYTAUTO DIDŽIOJO GIMNAZIJOS 70-MEČIUI
Dviejų dalių stalo medalis, pagamintas 1992 m., minint dabartinės Vytauto Didžiojo gimnazijos – pirmosios lietuvių gimnazijos Klaipėdoje – įkūrimo 70-metį. Kiekvienos plaketės dydis – 55x52 mm, svoris – beveik 86 gramai. Vienoje dalyje vaizduojami Gediminaičių stulpai ir įrašyta Lietuvos himno eilutė, kitoje – Klaipėdos herbas ir Vytauto Didžiojo bei Kristijono Donelaičio portretai. Medalio autorius – Saulius Bertulis.
Eksponatas saugomas KLAVB, BA
MEDALIS „TARYBINEI KLAIPĖDAI 35“
Vario lydinio medalis, kurio skersmuo – 57 mm, storis – 5 mm, svoris – per 110 gramų, pagamintas 1980 m.
Medalio averse – užrašas „Tarybinei Klaipėdai 35“ ir Klaipėdos herbas, reverse vaizduojami stilizuoti fachverko pastatai, už jų – daugiaaukščiai bei paminklas „Kardas“. Abiejų medalio pusių centre – 5 žvaigždžių kompozicija.
Eksponatas saugomas KLAVB, BA
KLAIPĖDOS MIESTO MEDALIS
Iš žalvario 2001 m. Lietuvos monetų kalykloje pagamintas medalis, kurio skersmuo 37 mm. Medalio autorius – Antanas Žukauskas. Medalio averse – Klaipėdos herbas ir užrašas „Klaipėda“, reverse – Klaipėdos pastatai, paštas, burinis laivas ir užrašas „Klaipėda Lietuvos uostas“.
Iš asmeninės Rasos Miuller kolekcijos
MEDALIS KLAIPĖDOS CELIULIOZĖS IR POPIERIAUS KOMBINATO 75-MEČIUI
Varinis medalis, kurio skersmuo – 56 mm, storis – 5 mm, svoris – 108 gramai, medžio bei organinio stiklo dėkle. Medalio aversas – lietuvių kalba, reversas – rusų. Medalio aversas daug įspūdingesnis, čia vaizduojami kombinato pastatai ir heraldinis miesto simbolis viršuje centre ir visas kombinato pavadinimas. Reverse užrašas „Klaipėdos“ bei kombinato pavadinimo santrumpa rusų kalba ir skaičius 75 stilizuotoje saulėje centre.
Eksponatas saugomas KLAVB, BA
MEDALIS UŽ AKTYVIĄ VEIKLĄ KLAIPĖDOS MIESTO TARYBOJE
Vario lydinio medalis, kurio skersmuo – 60 mm, storis – 4 mm, svoris – 98 gramai. Medalio averse – Klaipėdos herbas ir užrašas „Už aktyvią veiklą Klaipėdos miesto taryboje“, reverse vaizduojami Klaipėdos pastatai su centre esančiu pašto bokštu, taip pat laivas, uosto krano strėlė bei jūra.
Iš asmeninės Bernardo Aleknavičiaus kolekcijos
KLAIPĖDAI SKIRTA 10 LITŲ MONETA
Moneta nukaldinta 2002 m. Lietuvos monetų kalykloje, Klaipėdai minint 750 metų jubiliejų. Kolekcinė moneta į apyvartą paleista kartu su spalvingu, nuotraukomis iliustruotu lankstinuku, kuriame lietuvių ir anglų kalbomis trumpai pristatoma miesto istorija. Moneta pagaminta iš vario ir nikelio lydinio, jos skersmuo – beveik 29 mm, masė – daugiau nei 13 gramų. Monetos briaunoje – užrašas „KLAIPĖDAI – 750“, jos autorius – Rimantas Eidėjus, tiražas – 5000 vnt.
Iš asmeninės Bernardo Aleknavičiaus kolekcijos
MEDALIS „IEVA SIMONAITYTĖ“
1983 m. Motiejaus Narbuto sukurtas bronzinis 98 mm medalis, kurio averse – Ievos Simonaitytės atvaizdas, reverse – Klaipėdos ir Tilžės heraldiniai simboliai, rašytojos kūrinių pavadinimai bei užrašas „Lietuvos liaudies rašytoja Ieva Simonaitytė Klaipėda“.
Eksponatas saugomas KLAVB, KR
KARALIŠKOJO PRŪSIJOS JŪRŲ IR PREKYBOS MIESTO MEMELIO MAGISTRATO IŠKILUSIS ANTSPAUDAS
Karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto Memelio magistrato antspaudas. Jame virš Klaipėdos herbo vaizduojamas Prūsijos erelis su skeptru ir valdžios obuoliu.
Šiuo antspaudu pažymėtas 1826 m. rugsėjo 26 d. liudijimas (Bürgerbrief), suteikiantis miestiečio teisę laikrodininkui Francis Martineau.
Prancūzijoje gimęs laikrodininkas F. Martineau, 1812 m. gyvenęs Insterburge (buv. Įsrutis, dab. Černiachovskas Kaliningrado sr.), 1826 m. rugsėjo 26 d. tapo visateisiu Memelio miestiečiu. 1858 m. adresų knygoje nurodyta, kad F. Martineau, vienas iš 7 Memelyje tuo metu buvusių laikrodininkų, gyveno iki šių dienų neišlikusiame name Palangos g. 45.
1852 m. laikraštyje „Memeler Wochenblatt“ F. Martineau skelbė, kad parduotuvėje galima įsigyti kišeninių laikrodžių, laikrodžių su grandinėle, stalinių iš bronzos, porceliano, alebastro ar poliruotos medienos pagamintų Paryžiaus bei Vienos laikrodžių, Švarcvaldo laikrodžių (medinis laikrodis su gegute), aukso, bronzos ar plieninių prancūziškų grandinėlių laikrodžiams mažiausiomis kainomis.
1858 m. vasarą F. Martineau persikėlė į staliaus A. Liedtke namą Puodžių g. 14, prieš Katalikų bažnyčią. Dar dirbdamas senojoje vietoje, organizavo laikrodžių išpardavimus, laikraštyje „Memeler Dampfboot“ skelbėsi po persikėlimo, žadėdamas laikrodžių taisymo darbus atlikti kaip įmanoma geriau ir pigiau.
1866 m. adresų knygoje jau nurodoma tik laikrodininko našlė, gyvenusi Kepėjų gatvėje.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM
„MEMELLANDBUND“ ORGANIZACIJOS VĖLIAVA
„Memellandbund“ – tai sutrumpintas „Deutsch-Litauischer Memellandbund“ (liet. „Klaipėdos krašto vokiečių ir lietuvių sąjunga“) draugijos pavadinimas. Organizacija įkurta 1919 m. Berlyne daugiausia išeivių iš Klaipėdos krašto, paaiškėjus, kad Klaipėdos kraštas bus atskirtas nuo Vokietijos. Sąjunga turėjo skyrius Karaliaučiuje ir Tilžėje, palaikė glaudžius ryšius su Klaipėdos krašto kultūros sąjunga (Kulturbundu). Veiklos tikslas buvo neleisti Vokietijos gyventojams užmiršti savo tėvynainių Klaipėdos krašte, rengti viešas demonstracijas, peticijas dėl Klaipėdos krašto priklausomybės. 1929 m. gegužės 29 d. vieno iš Berlyne vykusių šios organizacijos, tuo metu turėjusios apie 600 narių, susirinkimo metu buvo pašventinta jos vėliava. Sąjunga leido laikraštį „Das Memelland“, dalis 1926–1932 m. leistų numerių saugoma AdM archyve.
Tai turbūt didžiausias AdM archyvo eksponatas, kurio aukštis visiškai surinkus siekia daugiau nei 3 m.
Eksponatas saugomas KLAVB, AdM