Pradžia

Gediminas Juška „Ne/pa/stebimi“ (virtuali)

Pradžia

Gediminas Juška. Ne/pa/stebimi

Niekas taip neišbalansuoja ramybės, neišblukina džiaugsmo ir neužgožia šviesos kaip nerimas ir nežinia. Prieš porą metų prasidėjusi pandemija pakeitė pasaulį, paversdama jį ta vieta, kurioje tapo nejauku būti. Todėl visą šį laiką kiekvienas kiūtojome savo abejonėse, suvokimuose ir baimėse. Nieko keisto, kad tai, ko niekada nesi patyręs, gąsdina  ir slegia kasdien vis labiau. Apmaudžiausia, kad tokie užsisklendimai savyje nepastebimai numarina ne tik kruopščiai puoselėtus ateities planus, bet ir norą planuoti. Atrodė, kad vienatvės teritorija atsiskyrėliško buvimo karantinų metu nesustabdomai plečiasi ir grasina užtvindyti būtį ligi pat kraštų. Negelbėjo net bandymai buvimą kartu pakeisti virtualiu bendravimu socialiniuose tinkluose. Spėliojimai, kad žmonės gyvą kontaktą galėtų pamiršti, keistų savo įpročius taip ir liko nepagrįsti. Vos tik durys šiek tiek prasivėrė, ėjome į gatves, ieškodami vieni kitų, pasiilgę ir švelnūs netgi tiems, kurių kažkada nenorėjome sutikti. Tai – įprasto gyvenimo ilgesys, grąžinantis spalvas kiekvienai dienai. Panašu, kad tik užsidarę supratome savo gyvenimo vertę ir tikrąjį kasdienybės skonį. Trūko kavos puodelio pamėgtoje kavinėje, atsitiktinio susidūrimo gatvėje su draugu, pamojavimo ranka prabėgančiam pažįstamam ar tiesiog žmonių veidų. Trūko buvusio gyvenimo. Likome laukime.

G. Juškos fotografijose – pandemijos laikas. Puikiai autoriui žinomas miestas, kuriame jis gyvena daugelį metų – užtvindytas tylos. Žmonių veidus dengiančios kaukės atima galimybę ne tik juos pažinti, bet ir išgirsti. Todėl susidaro įspūdis, kad jie – šio nuščiuvusio miesto incognito, nesąmoningai slepiantys savo identitetą ir taip dar labiau sustiprinantys spengiančią tylą. Ši tyla vizuali, apvalyta ne tik nuo įprastų garsų, bet ir nuo spalvų. Sustingdyti judesiai, rankomis pridengti veidai ir nusukti žvilgsniai formuoja slogią miesto atmosferą, kurią dar labiau sustiprina pilkšvai rusvų spalvų tonai. Autorius, siekdamas perteikti tvyrantį nerimą, susifokusuoja prie žmogaus figūros. Kartais seka jį žvilgsniu iš paskos, kartais pagauna ateinantį priešais ar stebi atokiai, nepažeisdamas jo buvimo erdvės. Visi šie žmonės neliko nepastebėti. Vienaip ar kitaip įsiliejo į formuojamą tuometį miesto atmosferos audinį, laikinai praradusį įprastą ritmą, laikinai įgijusį naujas taisykles, kasdien vis kitaip koreguojamas kryptis. Kita vertus, ant gatvės grindinio nusileidžiantys šviesos ruožai, žaismingi atspindžiai vandenyje, juo labiau – jaukūs ir pasiilgti apsikabinimai, kaip ir ištiestas lesalas balandžiui, išduoda, kad niekas nepasikeitė. Viskas taip pat, tereikia išlaukti. Viltis, kaip ir mes visi, lieka. Atrodo, kad ji tik stiprėja, stebint ir jaučiant vieniems kitus. Kasdien iš naujo pripildant savo būtį supratimu ir pasitikėjimu.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė

Klaipėdoje gyvenantis Gediminas Juška (g. 1974, Vilniuje) fotografija susidomėjo dar vaikystėje, tačiau rimčiau fotografuoti pradėjo nuo 2012 m. Iš pradžių fotografijos mokėsi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, kurioje dirba fotografijos mokytoju. Šiuo metu autorius fotografijos studijas tęsia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. „Ne/pa/stebimi“ – pirmoji personalinė jo paroda.

Nėra šalia, 2021

Nėra šalia, 2021

Laikas teka, 2021

Laikas teka, 2021

Pareisiu, 2021

Pareisiu, 2021

Visiems viskas tinka, 2021

Visiems viskas tinka, 2021

Alkani, 2020

Alkani, 2020

Sėdėjome ant vandens, 2021

Sėdėjome ant vandens, 2021

Gelbėtojai, 2021

Gelbėtojai, 2021

Draugaukime, 2020

Draugaukime, 2020

Prie Meridiano, 2021

Prie Meridiano, 2021

Mes – robotai, 2020

Mes – robotai, 2020

Vasaros nematę, 2021

Vasaros nematę, 2021

Dvejonė, 2020

Dvejonė, 2020

Rūkas, 2021

Rūkas, 2021

Tik vienas, 2021

Tik vienas, 2021

Platūs žingsniai, 2021

Platūs žingsniai, 2021

Tik vienas, 2021

Tik vienas, 2021

Klausimas sau, 2019

Klausimas sau, 2019

Tyloje, 2021

Tyloje, 2021

Jis laukė pavasario, 2021

Jis laukė pavasario, 2021

Praradimai, 2021

Praradimai, 2021

Vandenyje, 2020

Vandenyje, 2020

Mokyklinis, 2020

Mokyklinis, 2020

Laukiu, 2019

Laukiu, 2019

Miesto nasrai, 2021

Miesto nasrai, 2021

Pavargau, 2019

Pavargau, 2019

Laukia princo, 2021

Laukia princo, 2021

Kai nieko neturiu, 2020

Kai nieko neturiu, 2020

Bendrystė, 2020

Bendrystė, 2020

Kai princai išjojo, 2021

Kai princai išjojo, 2021

Saugus atstumas, 2020

Saugus atstumas, 2020

Piešiu smėlyje rytojų, 2020

Piešiu smėlyje rytojų, 2020

Pavargome, 2021

Pavargome, 2021

Kamanė, 2021

Kamanė, 2021

Sulauksime rytojaus saulės, 2020

Sulauksime rytojaus saulės, 2020

Papryga, 2020

Papryga, 2020

Kur plaukia vaikystė, 2020

Kur plaukia vaikystė, 2020

Kantrybė, 2021

Kantrybė, 2021

Distancija, 2021

Distancija, 2021

Dviese, 2021

Dviese, 2021

Koja, 2021

Koja, 2021

Parodą rengė Danguolė Ruškienė
Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius

Web sprendimas: Marius Apulskis