Bernardas Aleknavičius. Laisvės forpostas
Sąjūdis – unikalus Lietuvos istorijos lūžio momentas, ne tik suteikęs viltį ir tikėjimą, bet ir drąsą kovoti ir pagaliau atgauti tai, kas visada lietuvių tautai priklausė – jos laisvę. Po daugybės metų okupacijos, drąsių ir veiklių žmonių iniciatyva žingsnis po žingsnio tautos siekiai ir svajonės tapo realybe. Tai, kas lig tol atrodė neįmanoma, – atkurti savo valstybės nepriklausomybę, susitelkus, nuoširdžiai dirbant ir pasitikint vieniems kitais, per kelerius metus buvo pasiekta. Vienijantis laisvės troškimas, kurį mums teko anuomet išgyventi, net ir praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų kelia jaudulį ir pačius šviesiausius prisiminimus. Tada tikėjome labai stipriai ir tas tikėjimas suteikė jėgų, ryžto po daugybės metų okupacijos sukilti ir pasipriešinti. Ilgus metus vykęs nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimas (sovietizavimas), neįbaugino ir nesustabdė, tik užgrūdino ir sustiprino norą tapti nepriklausomiems. Sąjūdis šiandieną – laisvės ir nepriklausomybės sinonimas, atmintyje iškylantis tūkstantinių lietuvių minių, susikibusių rankų grandinių, liepsnojančių laužų, besišypsančių veidų ir ryžtingų žvilgsnių paveikslais. Ir – Lietuvos trispalvė, akinamai nušvitusi pilkame sovietiniame gyvenime ir likusi plazdėti mums amžiams.
Fotožurnalistas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius (1930–2020) buvo vienas iš tų, kurie savo fotoaparatais skubėjo įamžinti anuomet itin reikšmingus politinius ir visuomeninius įvykius, atvedusius šalį į nepriklausomybę. Visą savo gyvenimą jis aktyviai dirbo Klaipėdos kultūros ir kraštotyros baruose, rašė knygas, rengė asmeninės kūrybos parodas. Su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka bendravo beveik 50 metų. 2007 m. padovanojo bibliotekai visą savo archyvą. B. Aleknavičiaus fotografijoje vyraujantis optimizmas, vidinė šviesa, tikėjimas žmogumi išskyrė jo darbus iš kitų klaipėdiečių fotografų kūrybos. Baltuoju metraštininku vadinamam fotografui visuomet buvo svarbus ne tik meninis, bet ir dokumentinis fotografijos sluoksnis, subtiliai atveriantis kintantį laiko, tradicijų ir asmenybės santykį. Tačiau kad ir kokių temų autorius ėmėsi, niekuomet nevaizdavo negatyvių realybės pusių, konfliktiškų ar įtampos prisodrintų situacijų. B. Aleknavičius buvo ne tik produktyviu fotografu, aktyviu visuomenininku, jis labai daug rašė, išleido per 20 knygų. Jo nuopelnai Klaipėdos kraštui ir Mažajai Lietuvai neabejotinai reikšmingi.
Bernardas Aleknavičius gimė 1930 m. rugpjūčio 21 dieną Lekėčių kaime Šakių apskrityje. 1956 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą. 1960 m. pradėjo žurnalistinę veiklą. Iš pradžių dirbo Kauno rajono laikraštyje. 1963–1992 m. – Lietuvos telegramų agentūros ELTA Klaipėdos ir Žemaitijos zonos fotoreporteriu. B. Aleknavičius – Vydūno (1988), Tautodailininkų (1972) bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos (2000) garbės narys, Šakių garbės pilietis (1999), pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pelnė žurnalistinę dr. V. Kudirkos premiją (1992), literatūrinės I. Simonaitytės (1997) premijos laureatas, Tėviškės pažinimo draugijos, „Gimtinės“ laikraščio (2003) laureatas, 2005 m. jam suteiktas LR meno kūrėjo statusas, 2006 m. jam pirmajam įteikta Šakių rajono savivaldybės įsteigta Zanavykų kultūros premija (2008). 2011 m. B. Aleknavičiui suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas, 2020 m. – Klaipėdos kultūros magistro titulas.
Greitkelyje Vilnius–Klaipėda mašinų kolonos vyksta į Klaipėdą. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m.
Greitkelyje Vilnius–Klaipėda mašinų kolonos vyksta į Klaipėdą. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m.
Mitingas Šventosios paplūdimyje. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m.
Mitingas Melnragėje. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“. 1988 m.
Ekologinės–politinės akcijos „Apjuoskime Baltiją rankomis“ dalyviai su tautinėmis vėliavomis Šventosios paplūdimyje. 1988 m.
Mitingas Šventosios paplūdimyje. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m.
Ekologinės–politinės akcijos „Apjuoskime Baltiją rankomis“ dalyvis, laikantis plakatą „Gelbėkime gamtą – išgelbėsime žmoniją“. 1988 m.
Ekologinės–politinės akcijos „Apjuoskime Baltiją rankomis“ dalyviai, laikantys trijų Baltijos respublikų tautines vėliavėles. 1988 m.
Ekologinę–politinę akciją „Apjuoskime Baltiją rankomis“ stebi žurnalistai Gediminas Pilaitis ir Aušra Pilaitienė. 1988 m.
Ekologinės–politinės akcijos „Apjuoskime Baltiją rankomis“ dalyvės. 1988 m.
Susikibę rankomis žmonės simboliškai apjuosė Baltijos jūrą. Ekologinė–politinė akcija „Apjuoskime Baltiją rankomis“. 1988 m.
Iškilminga eisena S. Nėries gatve. Tautinės vėliavos iškėlimo Klaipėdos muzikinio teatro bokšte iškilmės, 1988 m.
Klaipėdiečiai Lietuvos trispalvės iškėlimo ceremonijoje. Tautinės vėliavos iškėlimo Klaipėdos muzikinio teatro bokšte iškilmės, 1988 m.
Tautinės vėliavos iškėlimo Klaipėdos muzikinio teatro bokšte iškilmės. 1988 m.
Tautinės vėliavos iškėlimo Klaipėdos muzikinio teatro bokšte iškilmės. 1988 m.
Žmonės renkasi į pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingą, skirtą konstitucinėms teisėms aptarti. Klaipėdos vasaros estrada. 1988 m.
Pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas, skirtas konstitucinėms teisėms aptarti. Klaipėdos vasaros estrada. 1988 m.
Mitingas, palaikantis Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos. Klaipėdos Teatro aikštė, 1989 m.
Klaipėdiečių deputatų, išrinktų į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) Aukščiausiąją Tarybą, pagerbimas. Klaipėdos vasaros estrada. 1989 m.
Akcija „Baltijos kelias“ prie Latvijos sienos. 1989 m.
Akcijos dalyviai prie Latvijos sienos. Taiki politinė demonstracija „Baltijos kelias“. 1989 m.
Akcijoje „Baltijos kelias“ žmonių grandinė sujungė trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. 1989 m.
Akcijos dalyviai prie Latvijos sienos. Taiki politinė demonstracija „Baltijos kelias“. 1989 m.
Žaliųjų judėjimo taikos žygio dalyviai renkasi prie kelto „Žalgiris“. 1989 m.
Žaliųjų judėjimo taikos žygio Vilnius–Klaipėda dalyvis. 1989 m.
Kauno žaliųjų judėjimo atstovas. Žaliųjų judėjimo taikos žygis Vilnius–Klaipėda. 1989 m.
Žaliųjų judėjimo taikos žygio Vilnius–Klaipėda akimirka. Klaipėda. 1989 m.
Plakatai su grifais, vaizduojančiais Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą. Vasario 16-osios mitingas Klaipėdos vasaros estradoje. 1989 m.
Klaipėdoje dislokuotos TSRS karinės įgulos daliniai žygiuoja Herkaus Manto gatve. TSRS karinė įgula švenčia Vasario 23-ąją. 1990 m.
Klaipėdoje dislokuotos TSRS karinės įgulos iškilminga rikiuotė prie Lenino aikštės (dabar – Atgimimo a.). 1990 m.
Prie Lenino paminklo sovietinės armijos kariai pagerbia žuvusius. Klaipėdoje dislokuota TSRS karinė įgula pažymi Vasario 23-iąją (Tėvynės gynėjo dieną). 1990 m.
Vaikai ant Lenino paminklą saugojusio šarvuočio Klaipėdoje. 1990 m.
Sovietų armijos šarvuočiai saugo paminklą Lenino aikštėje (dabar – Atgimimo a.). 1990 m.
Mitingas prie Lenino paminklo. Sovietų armijos kariai saugo Lenino paminklą Klaipėdoje. 1990 m.
Herkaus Manto gatve nešamos vėliavos su šventųjų atvaizdais. Šv. Mišios Klaipėdos vasaros estradoje, minint 49-ąsias trėmimų metines. 1990 m.
Adoruotojos. Šv. Mišios Klaipėdos vasaros estradoje, minint 49-ąsias trėmimų metines. 1990 m.
Mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai!“. 1990 m.
Mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai!“ Klaipėdoje. 1990 m.
Sąjūdžio būstinėje registruojami Krašto apsaugos savanoriai. Klaipėda, 1990 m.
Tūkstančiai klaipėdiečių sausio 13-ąją Teatro aikštėje. Klaipėdos Teatro aikštė. 1991 m. sausio 13 d.
Gyventojų visuotinė apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės. Klaipėda. 1991 m. vasario 9 d.
Gyventojų visuotinė apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės. Klaipėda. 1991 m. vasario 9 d.
