2021 m. kovo 7 d. poetė, rašytoja, visuomenės veikėja Birutė Teresė Toleikytė-Lengvenienė (1942–2010) būtų šventusi 80-ąjį jubiliejų. Deja, jau 12 metų šios talentingos kūrėjos – meistriškai valdžiusios poezijos ir prozos plunksną, su mumis nebėra. Išliko tik jos kūryba ir išliko ją pažinojusiųjų prisiminimai...
Žemaitijos krašto dukra
Pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja Birutė Toleikytė-Lengvenienė, gimė ir užaugo Stemplėse, Švėkšnos seniūnijoje. Mokėsi Stemplių aštuonmetėje, vėliau Švėkšnos vidurinėje mokykloje, studijas tęsė Lietuvos kūno kultūros institute. Baigusi studijas 14 metų dirbo Kvėdarnos vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, vėliau – 35-rius metus – Rietavo tarybinio ūkio-technikumo (pakeitusio pavadinimą į Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos ir į Žemaitijos kolegijos) kūno kultūros dėstytoja.
Birutės buvo pilna visur. Jos veikla neapsiribojo vien darbu. Intensyviai kūrė, dalyvavo politiniame krašto gyvenime, būrė literatus, dalyvavo literatūriniuose renginiuose. Buvo išrinkta Rietavo garbės piliete. Įstojo į Lietuvos Kaimo rašytojų, o vėliau ir į Lietuvos rašytojų sąjungos narius.
Biblioteka subūrė ją pažinojusius
Birutės poezijos ir prozos gerbėjai, vaikai, giminaičiai, klasės draugė, literatai, pedagogai rinkosi į biblioteką. Švėkšnos kultūros židinys sulaukė gausaus būrio dalyvių ir svečių. Juos sukvietė ir nuoširdžiai sutiko bibliotekos šeimininkė Danutė Litvinienė, beveik keturis dešimtmečius atidavusi širdį šiam darbui.
Čia pat, salėje, buvo paruošta Birutės atminimui skirta ekspozicija su jos parašytomis knygomis, dokumentika ir nuotraukomis.
Bibliotekininkė renginį pradėjo Birutės sukurtu eilėraščiu apie gyvenimą, kuris tarsi albumas. Tai ir buvo akstinas prisiminti rašytojos mokyklinius metus, šeimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą.
Išreikšti pagarbą Amžinybėn išėjusiai kraštietei, buvo paprašyta atminimą pagerbti tylos minute.
Netrukus erdvė ir dalyvių širdys prisipildė gyvų prisiminimų apie čia, bibliotekoje ar draugijos „Tėviškė“ renginiuose ne vienintelį kartą viešėjusią kraštietę. Savo prisiminimus pasakojo buvusi Birutės suolo ir klasės draugė Aldona Martinkienė iš Klaipėdos rajono, poezijos kūrėja, išleidusi knygą.
Dukros Giedrė ir Audronė, marti Alma. Švėkšnos legendiniai sporto treneriai ir pedagogai Medardas ir Zita Urmulevičiai, ypač artimai bendravę su B. Legveniene. Mokytojas Medardas atsinešė prieš daugelį metų savo mokinei rašytą charakteristiką ir visiems prašant, perskaitė ją garsiai.
Ne vienam tą vakarą nuostabą kėlė Švėkšnos parapijos klebono Juliaus Meškausko prisiminimai. Jis prisiminė Birutę kaip buvusią savo klasės auklėtoją ir mokytoją, o vėliau gyvenimo keliams susikirtus, laimino Birutės ir jos sutuoktinio Petro Lengvenių santuokos sakramentą.
Seniūnas Alfonsas Šeputis, atviravo, kad tik tokia, kaip Birutė, galėjo skleisti aplink save puikią nuotaiką ir šviesą. Tai neabejotinai buvusi laisva, lengvai bendraujanti, gebanti suburti bendraminčius asmenybė. Nesuvaržyta ir drąsi, bet viduje – jautri, gilios dvasios ir mąstymo.
Daug šviesių prisiminimų apie kraštietę išgirdome iš Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovės Adelės Daukantaitės lūpų. Su Birutei būdingu šmaikštumu ir gera nuotaika, Adelė savo papasakotomis istorijomis užbūrė klausytojus. Skaitė savo ir Birutės poeziją, o jai antrino kita vingiorykštietė Daiva Rudelytė. Viešnios bibliotekai padovanojo savo kūrybos knygų.
Sava ir švėkšniškiams, ir rietaviškiams
Ak, mirtis visada yra bjaurus, kvailas ir nelauktas dalykas, net jei visa savo esybe buvai pasinėręs į gyvenimo verpetų sūkurį – dirbai, kūrei, rūpinaisi namais, vaikais...
Birutės Lengvenienės švėkšniškiams ir rietaviškiams pristatinėti tikrai nereikia, ji žinoma ne tik čia, bet ir plačiajam poezijos ir prozoms mėgėjų ratui Lietuvoje. Turinti sąsajų su minėtomis vietovėmis yra be galo brangi ir vieniems, ir kitiems, gerbiama, o atminimas saugomas.
Turtingas ir svarus B. Lengvenienės kūrybinis bagažas. Kūryba sudėta į aštuonias poezijos ir aštuonias knygas vaikams, į tris humoreskų ir du autorinius almanachus. Pirmoji knyga – poezijos rinktinė išleista 1996 m., o paskutinioji – 2010 m. Birutė rašė ir žemaičių tarme.
Atminties ženklai
Kurti eiles pradėjo besimokydama vidurinėje mokykloje, vėliau rašė studijų metais ir dirbdama.
Kintiškis, garbaus amžiau pedagogas Stanislovas Juozapas Būdvytis, sužinojęs apie organizuojamą renginį skirtą Birutei Lengvenienei prisiminti Švėkšnoje, atvyko padeklamuoti poetės eilių. Žavu, kai tokio amžiaus žmogus geba su intonacija ir mintinai deklamuoti pakankamai ilgus poezijos posmus. Posmus skaitė ir Saulės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasvita Kundrotaitė, antrokė Adelė Vičiutė ir gimnazistė Beata Agintaitė. Kokia svarbi Birutės kūryba vietiniams, pasakojo Inkaklių folkloro ansamblio „Dainoriai“ ir kapelos „Ašvelė“ vadovė Virginija Rukšnaitienė, džiaugdamasi į kolektyvų repertuarą įtrauktomis humoreskomis ir eilėraščiais.
Plungės literatų klubo „Vingyriokštė“ vadovė Adelė Daukantaitė pasakojo apie Birutės Teresės Lengvenienės atminimą įprasminančios knygos sudarymą, leidybą ir su didžiausią laukimą už savaitės kitos knygai pasirodant.
Švėkšnos seniūnas A. Šeputis kartu su švėkšniškių draugija „Tėviškė“ ir biblioteka, atšilus orams, organizuos poezijos pavasarėlį ir atminimo medžio, skirto kraštietės atminimui, sodinimo šventę Švėkšnos parke.
Epilogas
Su Birute daugeliui tekusių artimai bendrauti, matyti ją ne tik bibliotekos, literatų ir kultūros renginiuose, atrandant jos kūrybą, bet pajaučiant jos spinduliuojančią energiją. Per eilėraščius ir humoreskas, mintis, klausantis pažinojusiųjų prisiminimų, o ir stovint prie Rietave supilto kapo, matome tave – Birute, kaip tikrą gyvenimo karalienę: be karūnos, bet karališkos laikysenos, reiklią, šmaikščią, kartais gal kiek stačiokišką, bet teisingą ir garbingą, mylėjusią gimtinę ir jos žmones, savo veiklą.
Jos labiausiai trūksta buvusiems greta jos. Garbė Švėkšnos ir Rietavo kraštui, kad ji čia gimė, augo, mokėsi, sportavo, kūrė. Čia ryškiai įmintos Birutės Lengvenienės pėdos, kurias su meile ji mums paliko. Tegul dar ilgai skamba ir netyla Birutės buvimas šalia mūsų, o mes nusilenkime šviesiam jos atminimui. Ji liko mūsų mintyse, savo knygose, žodžiuose ir nuotraukose.
Violeta Astrauskienė
