Vieną saulėtą gegužės pavakarę, kai ore tvyrojo alyvų kvapas, Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos Rusnės filiale susirinkome paklausyti Violetos Vasiliauskienės ir Viktorijos Dombrauskienės širdžių balso. Ankščiau planuotas romantiškas muzikos vakaras „Iš širdies į širdį“ pakrypo kiek kita linkme – moterys turėjo daug daugiau ką pasakyti...
Abi viena kitą surado dailės terapijos metu. Jos abi pašėlusį gyvenimą gyvenusios, šiandien stojo akistaton su onkologine liga. Dėka onkologijos jų pasaulis apsivertė aukštyn kojomis: pasikeitė požiūris į gyvenimą, atsirado tikėjimas, suvokimas kas esi, kur ir kuo nori būti. „Ir tik tą akimirką, kai išdrįsti būti savimi, tu imi iš tikrųjų mylėti save“– sako Viktorija. Tuomet tu turi laiko sustoti, pasimėgauti kiekviena akimirka, padėkoti aukščiausiajam už tai, kad esi.
Violeta suvirpino gitaros stygas, įkandin muzikai, sodriaus balso vedama, suskambo giesmė... Viktorija tęsia:
„Kai širdyje eini su Dievu, viskas,
Atrodo įveikiama Sunkiau ar
Lengviau, bet įveikiama.
Jo nereikia ieškoti Alpių viršūnėse,
Jo nereikia ieškoti išvis tik
Atsigręžti, parodyti veidą savo ir
Žemai nusilenkti: „Ačiū! Vis dar gyvas esu!”
Moterys pasakoja apie gyvenimą iki ir po diagnozės, o šie pasakojimai lyg tiltas į Viktorijos pristatomą knygą „Puikybės karūna“. Joje rašoma, kad „puikybė, mąstymas „žinau geriau negu kiti“, baimė suklysti, gėda pripažinti, jog kažko nemoku, perfekcionizmas- visa tai turėjo manyje užleisti vietą atvirumui, nuolankumui ir meilei, pirmiausia sau“.
Violeta skaito Gražinos Kuzminskienės eiles, Viktorija ją papildo savosiomis. Vėl virpinamos gitaros stygos, atliekamos dainos, aidi plojimai, o susitikimo laikas bėga, kaip tas smėlis tarp pirštų- nepajutome, kaip prabėgo valanda.
Žydint alyvoms, Violeta ir Viktorija pasibeldė į susirinkusiųjų širdis- šių moterų dėka, su kaupu įkvėpėme optimizmo, gėrio, dėkingumo ir tikėjimo...Linkime moterims stiprybės bei tęsti pradėtą misiją- dalintis patirtimi, suvokimu, kad tik nuo mūsų pačių veiksmų ir požiūrio priklauso, kokiomis spalvomis pasitiksime rytą.
Rasa Stasiuvienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
