Spalio 30 d. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje miesto bendruomenė buvo pakviesta į istoriko, riterio, populiarių knygų autoriaus ir Lietuvos istorijos instituto doktoranto Eimanto Gudo paskaitą „1824. Palanga“. Itin didžiulio susidomėjimo sulaukusio renginio metu Eimantas Gudas išryškino Tiškevičių kilmę iš dabartinės Ukrainos teritorijos, papasakojo apie šios giminės pakilimus ir nuopuolius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o galiausiai atvedė klausytojus iki Tiškevičių Palangoje istorijos.
Tiškevičiai – garsi Lietuvos didikų giminė, kilusi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusiškų žemių bajorų. Jų giminės šūkis – Deligas quem diligas! (Išsirink, ką myli!), herbas – Leliva (Leliwa).
Tiškevičių giminės ištakos – Ukrainoje. Jos pradininkas – LDK bajoras Tiška. Pirmieji Tiškevičiai buvo stačiatikiai. Po Bresto bažnytinės unijos 1597 m. jie tapo unitais, o XVII a. dauguma Tiškevičių priėmė katalikų tikėjimą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje grafai Tiškevičiai iškilo XVI a., didžiausią politinę galią įgijo XVIII a. Jie aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame valstybės gyvenime: buvo vaivadomis, didžiaisiais maršalkomis, lauko etmonais, kaštelionais, senatoriais, raštininkais, iždininkais, seniūnais.
Tiškevičių giminė itin reikšminga Palangos istorijai. Grafas Feliksas Tiškevičius (1872–1933) buvo vienas svarbiausių asmenų, pavertusių Palangą moderniu kurortu. Jis investavo į infrastruktūros plėtrą, įkūrė sveikatingumo įstaigas ir skatino turistų atvykimą. Taip Palangoje buvo pastatydinti rūmai, kurhauzas, įkurtas parkas, įrengtas artezinis gręžinys. 1933 m. Palangai suteiktos kurorto miesto teisės.
Viešosios bibliotekos informacija
