Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8 –oji yra Muitinės įkurimo diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai. Tai ta proga gegužės 11d. popietę Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Grabupių filiale vyko edukacinis užsiėmimas „Lietuviškieji matai, svarai“, kuriame dalyvavo Žemaičių krašto etnokultūros centro Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“, vadovaujamas etnografės Admos Baltutienės.
Edukacijos metu A. Baltutienė atsivežė parodyti ir papasakojo, jog mūsų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo ir dar yra išlikusių pačių seniausių primityvių matavimo būdų ir formų. Visa tai – iš gilios senovės, kada žmonės matu ir svaru priėmė pačias artimiausias aplinkos išraiškas, pavyzdžiui, žmogaus kūno dalis, gamtos reiškinius ir kt. Tai padėjo žmonėms matuoti ilgį, atstumą, skaičiuoti svorį ir laiką. Ilgai žmonių atmintyje išliko tokie matų ir svarų įvardijimai: alkūnė, akmuo, pėda, statinė, stiklinė ir kt. Reikia pabrėžti, kad dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijose, kurios priklausė Prūsijai, buvo naudojamos savo matavimo sistemos bei chronologiniai rėmai.
Seniausias lietuviškas svorio matas, žinomas iš netiesioginių šaltinių – akmuo. Svorio sistemos pagrindas buvo svaras. Šio mato pavadinimo kilmė aiškinama iš veiksmažodžio sverti. Lietuviški ilgio matai dažniausiai susiję su antropologine matų sistema. Pvz. uolekties (uolektis arba alkūnė – atstumas nuo alkūnės linkio iki piršto galo.)
Etnografė A. Baltutienė popietės metu priminė , kad senieji lietuviški matai yra neatsikariama unikalios mūsų kultūros dalis. Dažnai jų pavadinimus galime rasti tautosakoje: patarlėse, priežodžiuose, pasakose, dainose. Tačiau kartais mes net nebežinome ką iš tikro tas žodis reiškia. Senieji lietuviški matai po truputį eina į užmarštį. Mūsų visų pareiga puoselėti ir saugoti lietuvišką kultūrinį palikimą.
Susitikimo dalyviai buvo labai dėkingi A. Baltutienei už suteiktas istorines žinias, pasakojimus ir mintis, kurių norėjosi klausytis dar ilgai, tik laikas bėgo nepastebimai greitai. Visi dalyviai liko sužavėti Degučių kaimo folkloro kolektyvo žemaitiškų dainų skambesiu ir nuoširdžiu bendravimu.
Po renginio dalyviai apžiūrėjo V. Astrauskienės tapybos darbų parodą „Angelų sapnai“, kuri Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Grabupių filiale veiks iki birželio mėn. 30 dienos.
