2025 m. balandžio 28–30 d. Vilniuje vyko tarptautiniai Švietimo mainų paramos fondo organizuojami mokymai „Sustainability in Action: Empowering Erasmus+ Projects for a Greener Future“. Daugiau nei 50 dalyvių iš 10 skirtingų šalių – suaugusiųjų švietimo, mokyklų, aukštojo mokslo, jaunimo organizacijų atstovai – tris dienas gilinosi į klausimus, kaip „žaliosios“ vertybės gali būti prasmingai integruojamos į „Erasmus+“ projektus ir kasdienę organizacijų veiklą.
Tvarumas – ne tik ekologija, bet ir teisingumas
Renginio metu skirtingų sričių specialistai dalinosi įkvepiančiais pranešimais, įžvalgomis bei kvietė į tvarumą žvelgti plačiau. Klimato politikos analitikė Ieva Budraitė pabrėžė, kad vien vartojimo mažinimo neužtenka – būtina kalbėti apie sisteminius pokyčius, klimato teisingumą ir švietimo reikšmę šioje kovoje. Žiedinės ekonomikos ekspertas Domantas Tracevičius pateikė praktiškų įžvalgų, kaip institucijose diegti „Reduce-Reuse-Repeat“ principus ir atkreipė dėmesį koks žmonių elgesys bei įpročiai kelia iššūkius žiedinės ekonomikos augimui.
Patirtys per praktiką
Vienas įsimintiniausių mokymų elementų – „The Climate Fresk“ dirbtuvės, paremtos bendrakūros ir mokslinių duomenų principais. Šis metodas skatino dalyvius gilintis į klimato kaitos priežastis ir pasekmes per komandines užduotis. Dalyviai susipažino su žmonių veiklos įtaką klimato kaitos procesuose bei analizavo kokie pokyčiai yra reikalingi šiandien.
Vizito į Vilniaus miesto savivaldybę metu pristatyti realūs tvarumo sprendimai, kurie inicijuojami ir įgyvendinami 2025 m. Europos žaliojoje sostinėje Vilniuje: dviračių infrastuktūros plėtra, biologinės įvairovės išsaugojimas, industrijos ir viešojo transporto taršos mažinimas, tvari miesto plėtra, žaliųjų erdvių išsaugojimas, atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų plėtra, atvirumas ir bendruomenių įtrauktis sprendimų priėmime ir kt. Jie atskleidė, kad siekiant reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos prevencijos, organizacijoms svarbu kelti ambicingus tikslus, bet pradėti galima ir nuo mažų žingsnių.
Kaip paskatinti žmones gyventi tvariau?
Šis klausimas išsamiai nagrinėtas dr. Jonės Vitkauskaitės-Ramanauskienės pranešime apie elgsenos pokyčių metodus. Pranešimo metu kalbėta apie įpročių formavimą, socialines normas ir praktinius sprendimus – nuo tikslų išsikėlimo iki lyginamojo grįžtamojo ryšio. Daug dėmesio skirta diskusijai apie tai, jog organizacijos yra linkusios dalyvauti tvarumo iniciatyvose bei iššūkiuose, tačiau itin sudėtinga užtikrinti, jog tvarūs sprendimai būtų ilgalaikiai. Visa tai – svarbios įžvalgos bibliotekoms, siekiančioms ne tik įtraukti bendruomenes į tvarumo veiklas, bet ir formuoti naujus įpročius visuomenėje.
Ką parsivežėme į Klaipėdą?
Mokymai paskatino naujai pažvelgti į tai, kaip tvarumo principai gali būti integruojami bibliotekų veikloje ir jų įgyvendinamuose projektuose. Nors bibliotekos jau dabar reikšmingai prisideda prie tvarių iniciatyvų, galbūt atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį pirmyn – dėl savęs, savo artimųjų, bendruomenės ir kokybiškos ateities. Galime neapsiriboti rūšiavimu – verta svarstyti apie mažesnį vartojimą, rinktis daiktų ar įrangos nuomą ar skolinimąsi vietoje pirkimo, pirmenybę teikti viešajam transportui, vengti skrydžių lėktuvu, atsisakyti prekių siuntimosi iš užsienio ir bendradarbiauti tik su tvarumo principus taikančiomis įmonėmis bei organizacijomis.
Sustiprėjo ir suvokimas, kad bibliotekos – tai ne tik žinių, bet ir vertybių erdvės. Aplinkosaugos aspektus būtina įtraukti planuojant renginius, kuriant ir tobulinant paslaugas, vykdant projektus bei organizuojant neformalaus švietimo veiklas. Ypač svarbu, kad šios veiklos būtų prieinamos įvairioms visuomenės grupėms. Bibliotekų bendruomenės aktyvus įsitraukimas siekiant tvaresnių sprendimų tiek organizacijos viduje, tiek savivaldybėje, nacionaliniu ar net tarptautiniu lygmeniu – būtina sąlyga siekiant ilgalaikių ir prasmingų pokyčių.
Viktorija Žilinskaitė,
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė
