Visi gyvename pasiruošimo šventėms nuotaikomis – puošiame savo bibliotekas, organizuojame įvairias akcijas ir renginius. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje gruodžio 6 d. atidarytas jau devintasis Kalėdų eglučių kiemelis, jį sukūrė 43 bendruomenės, organizacijos ir įstaigos. Gera žinia ta, kad visus suvienijo siekis šias šventes pasitikti tvariai, pasitelkiant kūrybiškumą ir tarpusavio bendrystę.
Kalėdų eglučių kiemelio kūrėjai įrodė, kad svarbiausią šventės atributą – eglutę, galima pagaminti iš jau turimų mūsų aplinkoje medžiagų: siūlų, stiklainių, smilgų, įvairių šakelių, kankorėžių, malkų, virvių, tekstilės atraižų ir net gaisrininkų naudojamų žarnų. Šių metų kiemelio naujiena – saulės baterijos, tai susiję su elektros energijos taupymu. Dalyviai kasmet vis labiau mokosi tausoti gamtos išteklius.
Jau antrus metus prieš Kalėdų šventes miestiečiai kviečiami atvykti ir mokytis tvaraus dovanų pakavimo, skatinami nepirkti naujo popieriaus ar dekoravimo priemonių, bet panaudoti turimą tekstilę arba laikraščius, dekoravimui naudoti gamtines medžiagas ar, pavyzdžiui, sagas.
Bibliotekos įgyvendinamo projekto „Atsakingos šventės. Kalėdų eglučių kiemelis“ vienas iš tikslų – žengti pirmuosius žingsnius, skatinant mąstyti apie klimato kaitos problemas, kurias galime padėti spręsti kurdami grožį naudojant antrines žaliavas ir taip stabdyti šventinį pirkimo vajų. Miesto bendruomenės yra kviečiamos susiburti kūrybiniam procesui, dalyvaujant įvairiose dirbtuvėse bei bendrose šventėse. Į šį procesą įsijungė ir tvarumą propaguojantys menininkai. Šiais metais miesto bendruomenė susitiko su Milda Paukšte, Žilvinu Stankevičiumi, Simonu Nekrošiumi, Edvinu Špetu. Bendrų dirbtuvių procese gimė džiazuojantys delmonai, kurie buvo siuvami iš antrąkart naudojamo džinso, nemažiau intriguojantys buvo ir džinso atvirukai. Menininkė Milda Paukštė atvėrė neribotas nebenešiojamų džinsinių rūbų panaudojimo galimybes. Ji kuria iš džinso žinomų žmonių portretus, kilimus, naujus aksesuarus. Menininkė projekto dalyviams papasakojo, kad vienai džinsų porai pagaminti sunaudojama apie 7600 litrų vandens, įskaitant medvilnės auginimą, plovimą, dažus ir naudojamus chemikalus. Taip pat reikia 180 metrų siūlų vienai porai. Statistiškai kiekvienais metais nuperkama virš 1,2 milijardo džinsų ir tik mažiau nei 1% drabužiams gaminti naudojamos medžiagos perdirbamos į naujus rūbus. Ir be viso to –– medvilnei (iš kurios gaminamas džinsas) užauginti sunaudojama net 16 proc. viso pasaulio pesticidų. Mados industrija sukuria 10% visų šiltnamio dujų, o tekstilės pramonė laikoma antra didžiausia teršėja pasaulyje po naftos pramonės. Suteikus antrą šansą džinso atliekoms, tekstilės poveikį aplinkai galima sumažinti apie 30% .
Dizaineris Žilvinas Stankevičius stengiasi kuo racionaliau ir taupiau panaudoti medžiagas, gamindamas ar kurdamas naujus objektus kryptingai ieško kuo tvaresnių sprendimų. Kaip labai svarbų ekologinį aspektą šis dizianeris mato ne tik perdirbimo ar antrinio panaudojimo galimybę, bet ir, jo manymu, pakankamai užmirštą daiktų kokybę. Todėl ir pats renkasi natūralias, ilgaamžes medžiagas bei vadovaujasi moto: „geriau mažiau, bet kokybiškiau“. Menininkas specialiai bibliotekos erdvei sukūrė keturis toršerus, jie pagaminti iš gamybinių medžio atliekų. Parodos atidarymo metu buvo pristatytas seniai pamiršto kaleidoskopo gamybos principas, nes juos galima pasigaminti iš kartono arba faneros, vaizdiniams išgauti naudojant augalus ar net gintarėlius. Žilvino Stankevičiaus parodą „Medūzos ir kaleidoskopai“ galima pamatyti iki sausio 6 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.
Garso performansus kuriantis menininkas Simonas Nekrošius pats gamina instrumentus iš nebenaudojamų buitinių ar gamyklinių atliekų. Jis drauge su gitaristu Viliumi Ančeriu kūrė ir konstravo garso objektus ir skulptūras, tarp kurių buvo ir eglutė. Performanse skambėjo intuityvios improvizacijos.
Projekto dalyvio menininko Edvino Špeto sukurtame videofilmuke „Mobius“ kalbama apie organišką gamtos gyvavimo grožį ir savanaudišką žmogaus įsikišimą į natūralius miško procesus. Mokslininkai skaičiuoja, jog apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000–7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs. Filmo kūrėjas Edvinas Špetas žaismingai mums priminė, kad saugotume gamtą.
Šiais, 2022 metais, skyrėme ypatingą dėmesį socialinei atsakomybei, tvariems santykiams tarp bibliotekos ir jos partnerių. Esame kultūros atstovai, mūsų veiklos pagrindinis variklis ir širdis – žmonės. Tik turint tvarią bibliotekos bendruomenę galima kalbėti apie esminį principą – gero ir teisingo turinio kūrimą. Bibliotekos kultūrinė veikla apima bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios sprendžia tam tikras socialines ir švietėjiškas problemas bei padeda kurti bendruomenių gerovę. Dažniausias tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra įvairi ir abipusė parama. Tačiau mes į šį procesą žiūrime kūrybiškiau ir kuriame vertę socialiniams partneriams per kitokias bendradarbiavimo formas: dalydamiesi kultūros produktais, žmogiškaisiais ištekliais, žiniomis, daiktais, bendrais viešinimo projektais, auditorijomis ir kt. Lektoriaus Aivaro Buitkaus pravestas mokymas atkreipė dėmesį į tarpusavio pagarbą, skaidrumą, socialinę atsakomybę ir sąžiningą atskaitomybę.
Paupių bendruomenė Kalėdų eglučių kiemelio akcijoje dalyvauja jau devintus metus. Savo patirtimis dalinasi bendruomenės pirmininkė Regina Baguckienė: „Bendruomenėje šis renginys yra labai laukiamas, akcijai ruošiamės ištisus metus, ieškome įdomių ir originalių Kalėdų eglučių konstravimo / gaminimo būdų, diskutuojame su gyventojais ieškodami geriausių sprendimų. Kalėdų eglučių kiemelio akcija vienija mūsų bendruomenę, stiprina tarpusavio ryšius bei įtraukia kasmet vis daugiau narių į kūrybines dirbtuves ir į pačią bendruomenę. Šis procesas sustiprina bendruomenės emocinius ryšius, padeda augti ir būti vis kūrybiškesniems. Bibliotekai prieš trejus metus paskelbus, kad kiemelio eglutės turės būti tvarios ir laikysimės ekologijos principų, paupiškiai neliko abejingi, jie ėmėsi iniciatyvos. Jau ne vienerius metus daugelį daiktų prikeliame antram gyvenimui, renkame ir dalinamės atliekamais buityje daiktais. Pavyzdžiui, 2018 m. išardę nenešiojamus senus megztinius nunėrėme eglutę, o 2019 m. rinkome sagas ir iš jų sukūrėme Lietuvos rekordą pelniusią instaliaciją. Mūsų sukurta 2020 m. eglutė „Miestas“ buvo pagaminta iš maisto produktų taros ir kitų jau palėpėse užsigulėjusių daiktų, 2021 m. antram gyvenimui prikėlėme vaikiškus mini žaisliukus, sukurdami originalią eglę. Biblioteka paskatino mūsų bendruomenę dalytis knygomis. Praeitais metais įrengėme savo gyvenamajame rajone net dvi lauko bibliotekėles. Dalis gyventojų siekiant tvarumo dalinasi užaugintu derliumi: obuoliais, pomidorais, agurkais bei sodinukais ir augalais. Populiarėja ir dalinimasis baldais. Gyventojai atsakingiau pradėjo rūšiuoti šiukšles, stebėti savo rajono aplinką, rūpintis ja. Bendruomenės namuose atsisakėme vienkartinių indų, taip pat švenčių metu atsinešame savo indus. Šiais metais Paupių gyvenamajame rajone bendruomenės pastangomis pastatyti net penki LED lauko šviestuvai su saulės baterijomis. Pastebėjau, kad keičiasi gyventojų požiūris į biblioteką, ji nebėra vieta tik pasiimti knygą, čia galima ištisus metus mokytis, dalyvauti edukacijose ir kūrybinėse dirbtuvėse, įvairiuose meno renginiuose. Lietuvoje bibliotekos yra tapusios tarsi bendruomenių centrai – ir tai yra labai sveikintina. Daugelis bendruomenių, neturėdamos savo patalpų bendriems gyventojų susitikimams, susibūrimams bei kitoms veikloms, glaudžiasi prie bibliotekų. Biblioteka mus įkvepia naujiems iššūkiams ir skatina veikti”.
Tik padėdami ir suprasdami vieni kitus pasieksime geriausių rezultatų. Tausodami gamtos išteklius turėsime švaresnę bei sveikesnę aplinką.. Bibliotekininkai ir menininkai gali būti vedliai, skatinantys ir mokantys bendruomenes gyventi kūrybiškai ir tvariai, tausojant gamtos resursus, bet nestokojant grožio ir bendrystės. Bendromis pastangomis turime palikti šį pasaulį truputį geresnį nei radome.
Pranešimą parengė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kultūros programų vadovė Daiva Nakrošienė.
