Rugsėjo 5 d. Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje įvyko seminaras būsimiems ir esamiems skaitytojų klubų moderatoriams tema „Knygų klubų renesansas ir perspektyvos“.
Lietuvoje ir už jos ribų knygų klubai išgyvena tikrą atgimimą. Tai ne tik susibūrimai ir pokalbiai apie knygą – tai bendravimo, emocinio ryšio ir kultūrinio augimo erdvės. Kiekvienas klubas turi savitą veidą, viziją ir veiklos modelį, tačiau visus juos vienija bendra siekiamybė – skatinti skaitymo kultūrą ir kurti bendruomenes.
Seminarą pradėjo Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė Birutė Sruogienė, kuri pristatė šios įstaigos biblioterapijos klubą. Nors šis klubas ir neturi oficialaus pavadinimo, pasižymi kūrybišku ir atviru požiūriu. Klubo moderatorė teigė, kad iš pradžių dalyviai rinkdavosi ne tam, kad aptartų tą pačią knygą, o tiesiog dalintųsi tuo, ką perskaitė ir tik vėliau ėmė formuotis teminiai susitikimai, kuriuose derinamos diskusijos su muzika ir kitomis veiklomis. Nuo 2017 m. klube pradėti rengti biblioterapiniai susitikimai, kurių metu svarbiausiu aspektu tampa emocinis bendravimas, vienas kito pastebėjimas, mokymasis ir pasitikėjimas. Klubo moderatorė Birutė akcentavo, kad jei veikla tampa nuobodi, būtina keisti formatą, aplinką, įtraukti kūrybines užduotis, kvietimus į mokymus, konferencijas, teatrus.
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Paulina Sutkutė pristatė jos vadovaujamą knygų klubą intriguojančiu pavadinimu „9 puslapis“. Nuo 2019 m. gyvuojantis klubas išsiskiria pasaulio literatūros pasirinkimu. Kiekvieną mėnesį skaitoma nauja knyga, kurią siūlo vis kita klubo narė. Yra numatyta taisyklė – pasirinkta knyga neturėtų viršyti 300 puslapių. Šis klubas puoselėja tradicijas – organizuoja teminius vakarus, gimtadienius, kalėdinius susitikimus, keliones, naudoja knyginių pašnekesių korteles, rebusus. Klubas taip pat aktyviai bendrauja su kitais klubais, organizuoja susitikimus su autoriais ir yra sukūręs savo „Top 9“ knygų sąrašą.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Raimonda Vielavičienė ir vyresnioji bibliotekininkė Dovilė Kubiliūtė pristatė du skaitytojų klubus – vieną, veikiantį pačioje bibliotekoje, ir kitą – už bibliotekos ribų, suburiantį skaityti mėgstančius klaipėdiečius. „Mūsų“ skaitytojų klubas veikia bibliotekoje. Klubo įkūrėjos Dovilė ir Raimonda teigia, kad klubas atsirado iš meilės knygoms ir skaitytojų poreikio klubui bibliotekoje. Kiekvieną mėnesį klubo nariai skaito po dvi knygas – vieną lietuvių autoriaus ir vieną užsienio rašytojo kūrinį. Moderatorės džiaugėsi, kad klube jau susiformavęs lankančių branduolys, tačiau mielai priimami ir nauji nariai, klubas atviras visiems. „Skyrius“ – tai Dovilės Kubiliūtės lankomas klubas, kuris savo veiklą vykdo ne bibliotekoje, o įvairiose erdvėse, dažnai kavinėse. Dėl didelio susidomėjimo, klubas pasidalijo į dvi grupes. Iš pradžių galiojo griežta tvarka: neperskaičius knygos grėsė pašalinimas, o pasiūlius naują knygą reikėdavo ir pačiam vesti diskusiją. Tačiau laikui bėgant formatas tapo lankstesnis – nariai kviečiami dalyvauti klubo susitikimuose net ir nepasiruošę diskusijai.
Dar vieną neįprastą ir išskirtinį knygų klubo formatą pristatė literatūrologė Donata Bocullo. Ji išsamiai papasakojo apie Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos skaitytojų klubą, kurį sudaro atskiros bendruomenės, vienijančios žmones pagal jų pomėgį tam tikrai literatūros rūšiai. Kauno „Ąžuolyno“ biblioteka vienija apie 40 skaitytojų klubų, veikiančių 14-oje regioninių bibliotekų. Vienas ryškiausių projektų – tyliųjų skaitymų klubas, kurio nariai renkasi tiesiog kartu skaityti. Ši iniciatyva išaugo į penkias skirtingas skaitytojų bendruomenes, veikiančias kaip viena bendra ekosistema. Be tradicinių knygų aptarimų, čia vyksta miško knygų terapija, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su autoriais. Klubų veikla orientuota į emocinį ryšį, santykių kūrimą ir skaitymo žanrų įvairovę. Savo pristatymą D. Bocullo užbaigė įkvepiančiais žodžiais: „Kurkime skaituomenes – skaitymo salas, kurias kuriame kartu.“
Seminare dalyvavo ir Norvegijos lietuvių knygų klubo „Atviri skaitymai Osle“ vadovė Junė Adomaitytė, kuri nuotoliu pristatė neįprastas iniciatyvas ir kitokį knygų klubo modelį. Nuo 2022 m. Norvegijoje veikiantis lietuviškas knygų klubas „Atviri skaitymai“ įkvėptas „shared reading“ (bendro skaitymo) metodo. Čia skaitomos ištraukos ar trumpi kūriniai garsiai, paeiliui. Dalyvės – moterys, susirinkusios ne tik dėl literatūros, bet ir dėl noro pabendrauti lietuviškai. J. Adomaitytė pasakojo, kad klube diskusijos laisvos, tad dažnai nukrypsta nuo temos, tačiau tai tik suteikia jaukumo, o pabaigoje skaitoma poezija. Šis klubas keičia susitikimų vietas: biblioteka, kavinės, ar net klubo narių namai. Moderatorė pabrėžė, kad klubas ne tik puoselėja kalbą, bet ir stiprina socialinius ryšius, draugauja su kitais klubais, organizuoja mainus ir susitikimus su autoriais.
Amsterdame veikiantis CDE knygų klubas ir nuotolinis draugų klubas – dar vienas įkvepiantis pavyzdys, apie kurį pasakojo ABN AMRO banko darbuotoja Sida Nakrošytė. Ji teigė, kad Amsterdame lanko net kelis knygų klubus – nuo asmeninių draugių susitikimų iki CDE darbuotojų klubo, kuriame dalyvauja 15–25 žmonės. Pasak Sidos, pagrindinis tikslas – kurti įtraukiančią, prieinamą ir įvairovę skatinančią kultūrą. Klubų veiklos labai įvairios: susitikimai su autoriais, diskusijos, rankdarbiai, viktorinos. Knygų klubas čia tampa ne tik skaitymo erdve, bet ir aktyvaus socialinio bei kultūrinio gyvenimo dalimi.
Charizmatiškos tinklaraštininkės Linos Girčytės-Juškės pranešimas vadinosi „Fantastiškos knygų žiurkės“. Lina Gircytė-Juskė organizuoja „Darbinį knygų klubą“, gimusi iš jos tinklaraščio. Ji – griežta, bet smagi moderatorė, skatinanti skaitytojus atsisakyti telefono ir grįžti prie knygos. Klube skaitomos ir grožinės, ir negrožinės knygos, vyksta susitikimai su autoriais, dalyvaujama literatūriniuose renginiuose. Klubas pabrėžia kokybišką, prasmingą literatūrą ir gilesnius pokalbius, o visa tai vyksta darbinėje aplinkoje, todėl tampa unikaliu kultūros židiniu.
„Bitės knygų klubą“, susibūrusį Panevėžyje, pristatė dr. Jūratė Baltušnikienė, o „Detektyvų mėgėjų klubą“ – Virginija Švedienė iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos. „Bitės“ klubas, anot moderatorės, tapo ne tik literatūriniu, bet ir kultūriniu centru. Nors ideali grupė, anot J. Baltušnikienės, 10 žmonių, čia renkasi net 30. Klubas renkasi skaityti sudėtingesnę literatūrą, pavyzdžiui, „Priešinimosi melancholija“. Diskusijos vyksta su stipriu ir giliu moderatorės pasiruošimu, nes, kaip dr. Jūratė Baltušnikienė pabrėžia, moderatoriaus sėkmė priklauso nuo pasiruošimo ir išsilavinimo. Šis klubas bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis: teatru, kinu, muziejais, organizuoja parodas, protmūšius.
Seminaras užbaigtas diskusija, kur dalyviai prie kavos puodelio apibendrino išsakytas pristatymų mintis, kad šiandien:
- Knygų klubai tampa daugiau nei tik skaitymo grupėmis, svarbiausias veiksnys – bendruomenė ir santykis tarp žmonių.
- Klubo sėkmei būtinas aiškus tikslas, moderavimas ir lankstumas.
- Šiuo metu tarp klubų vyrauja auganti tarptautinė ir tarpklubinė partnerystė.
- Knygų klubų sėkmė priklauso nuo moderatorių iniciatyvos ir pasiruošimo.
- Klubų tikslai evoliucionuoja – nuo skaitymo link kultūros formavimo.
- Knygų klubai – ypač svarbūs emigracijoje.
- Vienas iš svarbiausių knygų klubų sėkmės rodiklių – narių įsitraukimas.
Po seminaro organizatoriai parengė rekomendacijas knygų klubų vadovams.
