Turinio ruošimas interneto svetainei
Straipsnis skirtas turinio kūrėjams, jame pateikiami pagrindiniai principai, padedantys tinkamai rengti turinį interneto svetainėms. Svarbu pažymėti, kad turinio kokybę lemia ne tik turinio kūrėjo pastangos, bet ir techninė svetainės bei jos turinio valdymo sistemos (TVS) konfigūracija.
Netinkamai sukonfigūruota svetainė gali iškraipyti turinio struktūrą ir pateikimą, net jei pats tekstas parengtas laikantis gerųjų praktikų. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai naujienos ar straipsnio pavadinimas svetainėje lankytojui pateikiamas kaip H2 antraštė. Pagal bendrąsias rekomendacijas kiekviename puslapyje turėtų būti viena H1 antraštė (pagrindinė), o tolesnės antraštės naudojamos laikantis hierarchijos (H2, H3 ir t. t.). Dėl to turinio kūrėjai pagrįstai pradeda straipsnio antraštes nuo H2. Tačiau jei pati svetainė pagrindinį pavadinimą išveda kaip H2, pažeidžiama struktūrinė hierarchija ir bendrieji standartai, nes straipsnyje nėra H1 arba ji netinkamoje vietoje.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip techniniai sprendimai ar netinkami TVS nustatymai gali neigiamai paveikti turinio pateikimą. Todėl, vertinant turinio kokybę, būtina atsižvelgti tiek į patį turinį, tiek į jo pateikimo aplinką.
Nepaisant techninių apribojimų, turinį rekomenduojama rengti laikantis gerųjų praktikų. Toks požiūris padeda formuoti profesionalius darbo įpročius, užtikrina turinio nuoseklumą, palengvina bendradarbiavimą su techniniais specialistais ir suteikia techninių privalumų, tokių kaip geresnė svetainės struktūra, didesnis greitis bei efektyvesnis turinio indeksavimas paieškos sistemose.
Svarbu įvertinti naudojamos TVS galimybes ir ribojimus. Žinant techninius apribojimus galima išvengti nereikalingo darbo. Pavyzdžiui, jei sistema palaiko tik JPG ir PNG paveikslėlių formatus, papildomas vaizdų konvertavimas į WEBP formatą neturi praktinės naudos.
Svetainėse tekstams kurti dažniausiai naudojami du redaktoriai, tai WYSIWYG ir blokų redaktorius. Pastarasis naudojamas tik Wordpress svetainėse su klasikinėmis arba blokų temomis dar vadinamas Gutenberg redaktoriumi. Nors kai kurios temos naudoja WYSIWYG.
Nesvarbu kokį redaktorių naudojate, nes gerosios praktikos yra universalios.
Antraštės
Antraštės padeda suvokti straipsnio potemes (taip pat vadinamas įrašu ar naujiena) ne tik skaitytojams, bet ir paieškos sistemų bei dirbtinio intelekto (DI) botams. Skaitytojas natūraliai pirmiausia peržvelgia antraštes, todėl jos leidžia greitai įvertinti turinio struktūrą ir pasirinkti tik tas dalis, kurios yra aktualios. Tai gerina skaitymo patirtį, net jei trumpuoju laikotarpiu sumažėja įsitraukimo laikas. Ilgalaikėje perspektyvoje aiškiai struktūruotas turinys didina pasitikėjimą ir skatina nuolatinius lankytojus rinktis būtent šį turinį, o ne tą, kuris verčia skaityti nereikšmingą ar jau žinomą informaciją.
Antraščių naudojimas ypač svarbus ir prieinamumo (angl. accessibility) požiūriu: regos negalią turintys naudotojai, naudodamiesi ekrano skaitytuvais, gali greičiau orientuotis turinyje nuskaitydami būtent antraštes. Dėl šios priežasties tokį turinį palankiau vertina ir paieškos sistemų indeksavimo mechanizmai, pavyzdžiui, „Google Search Console“.
Paieškos sistemų ir DI botams antraštės atlieka struktūrinį vaidmenį – jos indikuoja pagrindines ir šalutines potemes, leidžia įvertinti turinio nuoseklumą, profesionalumą bei orientaciją į vartotoją. Tam tikrais atvejais DI, generuodamas atsakymus į naudotojų užklausas, gali pasirinkti ne visą straipsnį, o konkrečią jo dalį – remdamasis vidine antrašte, kuri tiksliai apibrėžia nagrinėjamą temą.
Be to, antraštės sudaro prielaidas automatiškai generuoti turinio santraukas arba vadinamąsias „Table of Contents“. Dažniausiai tai yra atskiras blokas ar komponentas, kuriame pateikiamas straipsnio antraščių sąrašas su nuorodomis į atitinkamas turinio dalis. Toks sprendimas reikšmingai pagerina naudotojo patirtį, nes leidžia greitai pasiekti dominančią informaciją.
Vis dėlto būtina laikytis nuoseklios antraščių hierarchijos (H1, H2, H3 ir t. t.). Nesilaikant šios struktūros, paieškos sistemų ir DI botai turinį gali vertinti kaip parengtą neprofesionaliai, o tai mažina jo indeksavimo ir panaudojimo tikimybę.
Tekste antraštės turėtų prasidėti nuo H2 lygio. Pateiksiu pavyzdį, kuriame tinkamai sugrupuota literatūra pagal literatūros ypatybes naudojant HTML antraščių hierarchiją:
H2 Vaikų literatūra
H3 Nuotykių knygos
H4 Istorinės nuotykių knygos
H4 Fantastinės nuotykių knygos
H2 Suaugusių literatūra
H3 Romanai
H3 Biografijos
H4 Muzikantų biografijos
H4 Rašytojų Biografijos
H5 XX amžiaus rašytojų biografijos
H6 XX amžiaus JAV rašytojų biografijos
H6 XX amžiaus Čekų rašytojų biografijos
H5 XIX amžiaus rašytojų biografijos
H6 XIX amžiaus JAV rašytojų biografijos
Dažna praktinė klaida – turinio kūrimas teksto redaktoriuje (pavyzdžiui, „Microsoft Word“) nenaudojant stiliuose apibrėžtų antraščių. Vietoje to pasirenkama tiesiog paryškinti tekstą ir padidinti šrifto dydį, taip vizualiai imituojant antraštę. Nors toks sprendimas gali atrodyti teisingas vizualiai, struktūriniu požiūriu jis yra netinkamas.
Jeigu taip suformatuotą tekstą nukopijuosime iš „Word“ dokumento ir įklijuosime į turinio valdymo sistemos WYSIWYG ar blokų redaktorių, sistema jį atvaizduos kaip paprastą paryškintą tekstą, o ne kaip antraštę. Tokiu atveju prarandama semantinė struktūra, kuri yra svarbi tiek paieškos sistemoms, tiek prieinamumo sprendimams.
Tuo tarpu naudojant „Word“ dokumente stiliuose apibrėžtas antraštes ir kopijuojant tekstą kartu su formatavimu, įklijavus jį į TVS redaktorių, antraštės lygis išlaikomas. Redaktorius atpažįsta antraštės struktūrą ir ją atvaizduoja kaip atitinkamo lygio antraštę (pvz., H2 ar H3), taip išsaugant teisingą turinio hierarchiją.
Šis pavyzdys aiškiai parodo, kodėl turinį rekomenduojama struktūruoti jau pradiniame rengimo etape, naudojant tam skirtus stilius, o ne vien vizualinius formatavimo sprendimus.
Stilius ir formatavimas
Turinio valdymo sistemos (TVS) ir jose naudojamos temos turi savus stiliaus nustatymus, kurie dažniausiai perrašo teksto redaktoriuje naudotą vizualinį formatavimą. Pavyzdžiui, jei „Microsoft Word“ dokumente pastraipoms naudojamas 11 dydžio „Calibri“ šriftas, o svetainės tema numato 16 dydžio „Arial“ šriftą, publikuojant turinį bus taikomi būtent svetainės nustatymai. Tai yra įprasta ir teisinga praktika.
Kalbant apie formatuoto ir neformatuoto teksto įklijavimą, svarbu atkreipti dėmesį į istorinį kontekstą. Anksčiau teksto redaktoriai, tokie kaip „Word“, į formatuotą tekstą įterpdavo daug perteklinių stiliaus elementų („šiukšlių“), todėl gera praktika būdavo tekstą į svetainės redaktorių įklijuoti be formatavimo. Kartais tam net būdavo naudojamas tarpinis žingsnis, pavyzdžiui: „Word → Notepad → svetainė“.
Šiuolaikiniai TVS redaktoriai (WYSIWYG ir blokų tipo) geba gerokai tiksliau apdoroti įklijuojamą turinį ir dažniausiai išsaugo tik struktūriškai svarbius HTML elementus. Dėl to įklijavus pastraipą su pastorintu ar pasviru tekstu bei interneto nuorodomis, svetainės redaktoriuje dažniausiai gaunamas identiškas rezultatas. Nors pavienės anomalijos vis dar galimos, jos paprastai susijusios su specifiniais svetainės techniniais sprendimais ar nestandartinėmis temomis.
Įklijavus tą patį tekstą kaip neformatuotą, svetainės redaktoriuje bus pateikta tik bazinė pastraipa – be paryškinimų, pasvirimo ir nuorodų. Tokiu atveju visus šiuos formatavimo elementus reikės atkurti rankiniu būdu jau TVS aplinkoje, kas didina darbo apimtį.
Atskirai verta atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto (DI) generuotus tekstus, ypač tuos, kurie pateikiami „Word“ dokumentų pavidalu. Nors vizualiai toks turinys gali atrodyti tvarkingas, struktūriniu požiūriu jis dažnai neatitinka šiuolaikinių HTML standartų: ignoruojami semantiniai elementai, naudojami pertekliniai stiliai ir pasitaiko netipinio formatavimo. Dėl šios priežasties nerekomenduojama tokio turinio tiesiogiai kopijuoti iš DI sugeneruoto dokumento į svetainės redaktorių.
Praktiniu požiūriu saugesnis sprendimas – DI generuotą tekstą perkelti į „Word“ kaip paprastą tekstą, pritaikant įprasto paragrafo stilių arba įklijuoti kaip „paprastą tekstą“ (angl. paste as plain text) pačiame TVS redaktoriuje.
Dažniausiai naudojamas teksto redaktorius turinio rengimui yra „Microsoft Word“, rečiau – „LibreOffice“, „OnlyOffice“ ir kiti analogiški sprendimai. Antras pagal populiarumą įrankis yra „Google Docs“. Nepriklausomai nuo pasirinkto redaktoriaus, visuose galioja tie patys baziniai formatavimo principai, aktualūs ruošiant turinį interneto svetainėms.
Antraštės ir jų naudojimas jau buvo aptarti, taip pat paliesti ir paragrafai. Rengiant tekstą svetainėms, paragrafus rekomenduojama formatuoti kuo paprasčiau. Tekstas turėtų būti lygiuojamas iš kairės, be pirmos eilutės atitraukimo ir be papildomų vizualinių efektų. Tokia struktūra užtikrina švaresnį turinio perkėlimą į turinio valdymo sistemą.
Teksto dydis dokumente turėtų būti pasirinktas pagal asmeninį patogumą rašant, nes publikuojant turinį TVS šrifto tipas ir dydis bus perrašyti pagal svetainėje nustatytus stiliaus parametrus. Rekomenduojama, rašant tekstą arba baigus jį rengti, įjungti nematomų simbolių (tabuliavimo, tarpų, eilučių lūžių) rodymą. Tai leidžia laiku pastebėti netinkamą formatavimą, dvigubus tarpus ar kitus dažnus struktūrinius nesklandumus.
Pastraipų nereikėtų formuoti naudojant eilučių lūžius su „Shift + Enter“. Nors išimtiniais atvejais tai gali būti toleruojama, pavyzdžiui, pateikiant rekvizitus ar adresus, bendruoju atveju pastraipos turi būti atskiriamos standartiniu pastraipos lūžiu.
Taip pat svarbu, kad pastraipos nebūtų per ilgos. Viena pastraipa turėtų perteikti vieną mintį. Tyrimai rodo, kad trumpesnės pastraipos yra lengviau skaitomos ir greičiau suvokiamos visiems nepaisant jų kognityvinių gebėjimų.
Tarp pastraipų turėtų būti aiškiai matomas tarpas, o eilučių aukštis pastraipos viduje – nuo 1,4 iki 2. Optimaliausiu laikomas 1,5–1,8 eilučių aukštis, užtikrinantis gerą skaitomumą įvairiuose įrenginiuose.
Sąrašus rekomenduojama pateikti ne toje pačioje pastraipoje, o naudojant specialų sąrašo elementą. Interneto svetainėse paprastai naudojami dviejų tipų sąrašai: numeruoti ir nenumeruoti. Nors teksto redaktoriai siūlo daugiau formatavimo galimybių, ruošiant turinį svetainėms reikėtų apsiriboti būtent šiais dviem tipais, atsižvelgiant į TVS ir HTML struktūros principus.
Numeruoti sąrašai naudojami tuomet, kai svarbi elementų seka arba eiliškumas. Tipiniai pavyzdžiai – instrukcijos, procesų aprašymai (pavyzdžiui, baldų surinkimo veiksmai), receptų gaminimo etapai ar kiti atvejai, kai pateikiama aiški hierarchija.
Nenumeruoti sąrašai taikomi tais atvejais, kai seka nėra svarbi. Pavyzdžiui, receptuose produktai dažniausiai pateikiami nenumeruotu sąrašu, nes visi ingredientai yra vienodai reikalingi galutiniam rezultatui. Nors praktikoje kartais pasitaiko išimčių, kai produktų sąrašas sunumeruojamas siekiant palengvinti apsipirkimą, pagal gerąsias praktikas toks sprendimas nėra rekomenduotinas. Produktų sąrašas iš esmės nėra seka, todėl numeravimas šiuo atveju neatitinka semantinės logikos.
Sąrašai yra palankiai vertinami ir paieškos sistemų bei dirbtinio intelekto botų, nes jie padeda aiškiau struktūruoti informaciją ir greičiau suvokti turinio esmę. Dėl to tinkamai naudojami sąrašai gali turėti teigiamos įtakos turinio indeksavimui ir matomumui.
Jeigu numeruoto sąrašo viduje įterpiami kiti elementai, pavyzdžiui, pastraipos ar iliustracijos, tęsiant sąrašą būtina išlaikyti nuoseklią numeracijos seką. Vis dėlto, rekomenduojama vengti sąrašų, kuriuos pertraukia kiti turinio elementai, nes tai apsunkina tiek skaitytojo suvokimą, tiek automatinį turinio apdorojimą.
Rengiant tekstus interneto svetainėms, rekomenduojama vengti teksto spalvų naudojimo. Perkeliant turinį į svetainės redaktorių, spalvinis formatavimas dažnai nėra išsaugomas arba atvaizduojamas kitaip nei teksto redaktoriuje (pavyzdžiui, „Microsoft Word“). Tai susiję su tuo, kad TVS ir svetainės temos taiko savo stiliaus taisykles, kurios perrašo individualų teksto spalvinį formatavimą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi formatavimo elementai korektiškai persikelia kopijuojant turinį iš „Word“ į svetainės redaktorių. Pavyzdžiui, citatos ar skiriamosios linijos teksto redaktoriuje gali būti aiškiai matomos ir patogios turinį įkelsiančiam asmeniui, tačiau svetainės redaktoriuje jos dažnai įklijuojamos kaip paprastos pastraipos arba visai nepersikelia. Dėl tokių atvejų rekomenduojama iš anksto susitarti dėl žymėjimo ar darbo principų tarp turinį rengiančio ir jį publikuojančio kolegos.
Nuorodos
Interneto nuorodos yra itin svarbus turinio elementas, nes jos leidžia skaitytojui pasiekti papildomą, susijusį turinį. Be to, paieškos sistemos nuorodas vertina kaip vieną iš kokybiško turinio kriterijų, todėl jų naudojimas gali turėti teigiamos įtakos svetainės matomumui paieškos rezultatuose.
Pagal pritaikymo neįgaliesiems (angl. accessibility) principus, interneto nuorodos turėtų atsidaryti toje pačioje naršyklės kortelėje. Atidarymas naujoje kortelėje gali sukelti sunkumų regos negalią turintiems naudotojams, nes jiems ne visada aišku, kurioje naršyklės vietoje jie atsidūrė ir kaip grįžti atgal.
Toks neaiškumas kyla dėl skirtingo naršyklių elgesio, priklausomai nuo nustatymų. Vienais atvejais naršyklė automatiškai perkelia dėmesį į naują kortelę, kitais – nauja kortelė atidaroma, tačiau aktyvus dėmesys lieka ankstesnėje. Pastaruoju atveju naudotojui, besinaudojančiam ekrano skaitytuvu, gali atrodyti, kad nieko neįvyko, nes jis nemato ir negirdi jokio pasikeitimo. Atidarant nuorodą toje pačioje kortelėje, naudotojas aiškiai patenka į naują turinį ir bet kuriuo metu gali lengvai grįžti atgal naudodamasis naršyklės grįžimo funkcija.
Rengiant turinį teksto redaktoriuje, pavyzdžiui, „Microsoft Word“, nuorodos dažniausiai kuriamos priskiriant jas raktiniams žodžiams ar frazėms. Toks nuorodų formatavimas įprastai korektiškai persikelia į svetainės redaktorių. Jei turinio valdymo sistemoje nėra nustatyta, kad visos nuorodos automatiškai atsidarytų naujoje kortelėje, jos bus atidaromos toje pačioje, kas laikoma gerąja praktika tiek prieinamumo, tiek naudotojo patirties požiūriu.
Rengiant turinį interneto svetainėms, rekomenduojama vengti pilnų (neužmaskuotų) interneto nuorodų pateikimo tekste, pvz. https://www.svetaine.lt/literatūra/suaugusiuju-literatura/biografijos/xx-amziaus-literatura/xx-amziaus-jav-literatura/
Ypač tais atvejais, kai jos yra ilgos ir sudėtingos. Tokios nuorodos apsunkina teksto skaitomumą, blaško dėmesį ir yra nepritaikytos ekrano skaitytuvams, kurie jas perskaito simbolis po simbolio.
Taip pat nerekomenduojama naudoti abstrakčių nuorodų formuluočių, tokių kaip „nuorodą rasite čia“ ar „spauskite čia“. Nuorodos tekstas turėtų būti semantiškai prasmingas ir aiškiai apibūdinti turinio, į kurį nukreipiama, temą, pavyzdžiui: XX amžiaus JAV rašytojų biografijos. Tokia praktika yra palanki tiek naudotojams, tiek paieškos sistemoms ir dirbtinio intelekto sprendimams.
Nuorodoms į PDF tipo dokumentus, taip pat taikomi tie patys prieinamumo principai. Jei nėra pagrįstos priežasties, jos turėtų būti atidaromos toje pačioje naršyklės kortelėje, užtikrinant nuoseklią navigaciją ir mažinant dezorientacijos riziką naudotojams, besinaudojantiems pagalbinėmis technologijomis.
Jeigu turinio valdymo sistema tai leidžia, nuorodoms galima priskirti HTML atributus, kurie padeda tinkamai valdyti turinio pasklidimą, botų elgesį ar naudotojų patirtį. Kai kuriais atvejais pravartu uždėti situacijai tinkamus atributus, siekiant pagerinti SEO, prieinamumą ar turinio administravimą.
Dažniausiai naudojami atributai:
- nofollow – kai nenorime, kad botai keliautų į nuorodą.
- download – kai turinys atsiunčiamas (dokumentas ar zip archyvas);
- ugc (angl. User generated content) – naudojamas, kai nuorodos turinį kuria vartotojai, pavyzdžiui, forumuose ar komentaruose.
- sponsored – nuoroda veda į mokamą reklamą ar rėmėją.
Nofollow atributą galima naudoti ne tik reklaminėms ar nepatikimoms nuorodoms, bet ir taupant paieškos sistemų botų resursus. Ekspertai, remdamiesi tyrimais ir praktiniais stebėjimais, rekomenduoja šį atributą taikyti nuorodoms, kurios nėra kertinės turinio indeksavimui.
Google ir kitos paieškos sistemos stengiasi skirti indeksavimo išteklius svarbiausiam turiniui, todėl nurodydami nereikšmingas nuorodas kaip nofollow, parodote atsakingą požiūrį į svetainės struktūrą ir turinio valdymą. Be to, toks atsakingas indeksavimo valdymas gali netiesiogiai prisidėti prie mažesnio CO₂ pėdsako, nes sumažėja nereikalingų botų užklausų kiekis.
Šis atributas gali būti dedamas ant dokumentų nuorodų, telefonų, adresų, nereikšmingų nuorodų išvedančių iš jūsų svetainės kitur. Tinkamai pritaikytas nofollow atributas padeda optimizuoti svetainės indeksavimą, pagerina SEO valdymą ir prisideda prie atsakingo turinio administravimo.
Šio atributo nenaudokite vidinėms nuorodoms, iš vieno puslapio vedančio į kitą jūsų svetainės puslapį, tačiau kaip jau buvo minėta galima naudoti dokumentams, ypač jei nesekate jų atsiuntimo skaičiaus.
Kategorijos
Kategorijos naudojamos turinio struktūrai formuoti. Jos apibrėžia pagrindines svetainės temas ir padeda tiek skaitytojams, tiek paieškos sistemoms suprasti, apie ką yra turinys.
Pagrindiniai principai:
- Kategorijos yra hierarchinės – gali turėti pagrindines ir subkategorijas.
- Vienas straipsnis paprastai turėtų turėti vieną pagrindinę kategoriją.
- Kategorijų skaičius turi būti ribotas ir apgalvotas, atspindintis svetainės struktūrą, o ne pavienius raktinius žodžius.
- Kategorijos pavadinimai turi būti aiškūs, bendresni ir stabilūs laike.
Ko vengti:
- per daug smulkių ar vienkartinių kategorijų;
- kategorijų, kurios dubliuoja žymas;
- situacijų, kai kategorija naudojama tik vienam straipsniui.
Tinkamai suformuotos kategorijos veikia kaip svetainės turinio „stuburas“, o žymos – kaip papildomi teminiai ryšiai tarp įrašų.
Paprastai turinio valdymo sistemoje, jau būna sukurtos kategorijos ir kartais hierarchinės subkategorijos, todėl turinio kūrėjui, reikia tik tinkamai priskirti. Jei straipsnį keliate į svetainę ne pats, tuomet prieš pavadinimą nurodykite kategoriją.
Žymos
Straipsniuose galima pateikti žymas, jos skirtos teminiam turinio susiejimui, o ne struktūrai kurti. Skirtingai nei kategorijos, žymos leidžia sujungti turinį pagal konkrečias temas, raktinius žodžius ar aspektus, kurie kartojasi skirtinguose straipsniuose.
Skirtumas tarp kategorijų ir žymų:
- Kategorijos – hierarchinės, apibrėžia pagrindinę turinio sritį.
- Žymos – nehierarchinės, detalizuoja turinį ir leidžia jungti skirtingų kategorijų straipsnius.
Vienas straipsnis turėtų turėti 1 pagrindinę kategoriją, bet gali turėti kelias žymas. Rekomenduojama naudoti nedidelį kiekį žymų ir vengti situacijų, kai kiekvienas straipsnis turi visiškai unikalių žymų, nebent žinote, kad vėliau šią žymą tikriausiai naudosite ir vėl. Per didelis žymų kiekis mažina jų vertę ir apsunkina turinio navigaciją. Žyma turi prasmę tik tada, kai ji naudojama keliuose straipsniuose. Jei žyma pritaikoma tik vienam įrašui, ji dažniausiai neturi praktinės vertės nei naudotojui, nei paieškos sistemoms.
Labai svarbu vengti dubliavimo su kategorijomis. Nerekomenduojama naudoti žymų, kurios kartoja kategorijų pavadinimus. Pavyzdžiui, jei kategorija yra „Skaitmeninis raštingumas“, žyma tuo pačiu pavadinimu neduoda papildomos naudos.
Žymų pavadinimai turi būti aiškūs ir nuoseklūs:
- naudoti vienaskaitą arba daugiskaitą nuosekliai (ne maišyti);
- vengti sinonimų, kurie dubliuoja tą pačią sąvoką („DI“, „dirbtinis intelektas“ – pasirinkti vieną);
- laikytis vieningos rašybos (lietuviški simboliai, didžiosios / mažosios raidės);
- nedėti grotaženklio (#) priekyje.
Kiekviena žyma dažniausiai sukuria atskirą archyvo puslapį, todėl geriau nekurti žymų kurios bus naudojamos tik kartą ar kelis, nes archyvo puslapis neturi pridėtinės vertės. Rekomenduojama tokius puslapius neindeksuoti arba apskritai vengti perteklinių žymų.
Žymos turėtų padėti skaitytojui:
- rasti susijusį turinį,
- gilintis į konkrečią temą,
- greitai naršyti tarp panašių straipsnių.
Jei žymos neatlieka šios funkcijos, jos tampa formaliu, bet nenaudingu elementu naudojančiu ne tik svetainės, bet ir paieškos sistemų resursus. Ekspertai, pastaruoju metu, rekomenduoja išjungti žymų indeksavimą, net jei jos gausiai naudojamos.
Paveikslėliai
Paveikslėliai praturtina straipsnius, padeda lengviau suvokti turinio esmę, perteikti nuotaiką ir pateikti papildomos informacijos. Jie gali padėti skaitytojui greičiau įsisavinti turinį ir sužinoti naujų dalykų.
Viena dažniausių klaidų – per dideli paveikslėliai, kurie užima daug vietos svetainės talpykloje, lėtina puslapio užsikrovimą ir didina mobiliojo interneto sąnaudas skaitytojams.
Daugelis turinio valdymo sistemų turi automatizuotus įrankius, kurie sumažina paveikslėlių dydį ir raišką. Tai geriau nei įkelti pilnos raiškos paveikslėlius, tačiau blogiau nei rankiniu būdu optimizuoti paveikslėlius, nes automatizuoti įrankiai kartais pernelyg sumažina kokybę arba detalumą.
Ne visos TVS palaiko modernius paveikslėlių formatus, tokius kaip WebP ar AVIF. Nepaisant to, net ir tradicinių formatų (JPEG, PNG) paveikslėlius galima ženkliai sumažinti, pritaikant optimizavimo metodus: sumažinti matmenis, naudoti tinkamą raišką ir suspaudimo parametrus.
Jeigu turinio valdymo sistema neturi automatizuotų paveikslėlių optimizavimo įrankių, paveikslėlius būtina optimizuoti prieš įkeliant juos į svetainę. Tai leidžia užtikrinti greitą puslapių užsikrovimą, gerą naudotojo patirtį ir mažesnes duomenų sąnaudas mobiliesiems skaitytojams.
Rekomenduojama išsiaiškinti, kokio dydžio (pikseliais) ir proporcijų vaizdus realiai atvaizduoja svetainė. Šią informaciją dažniausiai gali pateikti techninis specialistas arba svetainės administratorius. Ypač svarbu žinoti maksimalią leistiną vaizdo dydžio ribą. Pavyzdžiui, „WordPress“ sistemoje maksimalus paveikslėlio kraštinės dydis yra 2560 pikselių, todėl didesnių vaizdų kelti nereikėtų. Praktikoje dažnai pakanka ir gerokai mažesnių matmenų.
Dažniausiai viršelio ar pagrindinėms straipsnio nuotraukoms naudojami šie standartai:
- 16:9 proporcijos vaizdai, pavyzdžiui, 1920 × 1080 px;
- 2:1 proporcijos vaizdai, pavyzdžiui, 1200 × 600 px.
Galerijose arba pagrindiniai nuotraukai gali būti naudojami kitokio dydžio ir proporcijų paveikslėliai, pavyzdžiui, 1:1 arba 4:3 ir kt.
Tinkamai parinkti matmenys ir proporcijos leidžia išvengti nereikalingo vaizdų didinimo ar mažinimo svetainės pusėje, padeda išlaikyti vaizdo kokybę ir prisideda prie efektyvesnio svetainės veikimo.
Svarbu:
- paisyti tradicinių ir plačiai naudojamų proporcijų (pvz., 16:9, 2:1);
- jei techninės galimybės leidžia, naudoti pažangesnius paveikslėlių formatus (pvz., WebP, AVIF);
- suspausti vaizdo kokybę iki 75-85% pradinės kokybės;
- neviršyti svetainėje ar TVS nustatyto maksimalaus paveikslėlio dydžio pikseliais.
Vienas patogių įrankių pavienių paveikslėlių optimizavimui yra squoosh.app. Šis įrankis leidžia keisti paveikslėlių formatus, mažinti kraštinių dydį, nustatyti suspaudimo lygį bei, esant poreikiui, sumažinti spalvų paletę. Jis ypač tinkamas tais atvejais, kai reikia greitai sutvarkyti vieną ar kelis paveikslėlius.
Kai tenka optimizuoti didesnį paveikslėlių kiekį, pavyzdžiui, visą galeriją, rekomenduojama naudoti masinio apdorojimo įrankius, tokius kaip XnConverter. Ši programa leidžia vienu metu apdoroti daug failų pagal iš anksto nustatytus parametrus: apibrėžti maksimalų paveikslėlių dydį, kokybės lygį, keisti formatą, taikyti filtrus ar pridėti vandenženklį. Toks sprendimas ženkliai taupo laiką ir užtikrina nuoseklų rezultatą.
Įkėlus paveikslėlius į turinio valdymo sistemą, būtina sukurti jiems ALT tekstus – kitaip tariant, aprašyti, kas konkrečiai pavaizduota paveikslėlyje, naudojant tam skirtą lauką TVS aplinkoje.
ALT tekstai yra esminiai prieinamumo požiūriu, nes jie leidžia regos negalią turintiems naudotojams, pasitelkiantiems ekrano skaitytuvus, suprasti paveikslėlio turinį. Be to, ALT tekstai naudojami ir tais atvejais, kai paveikslėlis dėl techninių priežasčių nėra įkeliamas ar atvaizduojamas.
Paieškos sistemos ALT tekstus taip pat naudoja siekdamos geriau suprasti vizualinio turinio kontekstą, todėl prasmingai ir tiksliai aprašyti ALT tekstai prisideda prie geresnio turinio indeksavimo ir randamumo.
ALT tekstas turėtų:
- aiškiai ir glaustai apibūdinti tai, kas matoma paveikslėlyje;
- būti kontekstinis, t. y. susijęs su šalia esančiu tekstu;
- neperkrauti raktiniais žodžiais ir vengti perteklinių formuluočių.
Turinio nuoseklumas ir redakcinė kokybė
Prieš pradedant rašyti straipsnį, būtina aiškiai įsivardyti pagrindinę žinią, kurią norima perteikti skaitytojui. Tai gali būti viena pagrindinė mintis, atsakymas į konkretų klausimą arba aiškiai apibrėžtas tikslas (pvz., paaiškinti procesą, suteikti rekomendacijas, supažindinti su tema). Ši pagrindinė žinia turėtų veikti kaip atskaitos taškas visam tekstui – kiekviena pastraipa turi ją palaikyti, plėtoti arba paaiškinti. Jei teksto dalis neprisideda prie šios žinutės, ją reikėtų peržiūrėti arba pašalinti.
Svarbu iš anksto apgalvoti straipsnio struktūrą ir logišką minčių seką. Skaitytojui turi būti aišku, kodėl viena tema seka po kitos, o neatsitiktinai „šokinėjama“ tarp skirtingų aspektų. Gerą praktiką sudaro trumpas turinio planas dar prieš rašymą: pagrindinės potemės, jų eiliškumas ir santykis tarpusavyje. Tai ypač aktualu ilgesniems straipsniams, metodinei medžiagai ar edukaciniam turiniui.
Nuoseklumas svarbus ne tik turinio logikoje, bet ir terminijoje. Pasirinkus tam tikrus terminus, sąvokas ar trumpinius, jų reikėtų laikytis visame tekste. Vengiant sinonimų vartojimo tai pačiai sąvokai (nebent tai daroma sąmoningai ir paaiškinant), tekstas tampa aiškesnis tiek skaitytojams. Kita vertus, ekspertai teigia, kad tai nebėra kriterijus paieškos sistemoms ir DI sprendimams. Jei tekste vartojami specializuoti ar mažiau žinomi terminai, jie turėtų būti paaiškinti pirmojo paminėjimo metu.
Taip pat rekomenduojama rašyti atsižvelgiant į numatomą auditoriją. Turinio sudėtingumas, sakinių ilgis, pateikiamų pavyzdžių pobūdis ir net tonas turėtų būti pritaikyti tam, kam tekstas skirtas – ar tai būtų plačioji visuomenė, ar tam tikros srities specialistai. Metodinėje medžiagoje ypač svarbus aiškumas, konkretumas ir vengimas dviprasmiškų formuluočių.
Galiausiai, prieš publikuojant turinį, verta jį peržiūrėti ne tik kalbos, bet ir struktūros požiūriu: ar antraštės atitinka jų turinį, ar pastraipos nėra perteklinės, ar tekste nėra pasikartojimų. Naudinga tekstą perskaityti iš skaitytojo perspektyvos, atsakant į klausimą: ar ši informacija pateikta aiškiai, nuosekliai ir ar ji iš tiesų padeda pasiekti pagrindinį straipsnio tikslą.
Apibendrinimas
Apibendrinant straipsnį galima teigti, kad svarbiausia įsiminti šiuos dalykus:
- Turinys ir techninė dalis yra neatsiejami
Kokybiškas tekstas savaime neužtikrina geros vartotojo patirties. Būtina bendra darbas tarp turinio kūrėjo ir svetainės techninių nustatymų (TVS). Netinkama svetainės konfigūracija (pvz., klaidinga antraščių hierarchija) gali sugadinti net ir profesionaliai parengtą medžiagą.
- Struktūra svarbi ne tik žmonėms, bet ir mašinoms
Taisyklingas antraščių naudojimas (H1, H2, H3...) yra kritinis. Tai:
- Padeda skaitytojui greitai rasti aktualią informaciją.
- Leidžia paieškos sistemoms ir DI botams suprasti turinio esmę.
- Užtikrina prieinamumą regos negalią turintiems asmenims (ekrano skaitytuvams).
- Vizualinis formatavimas ≠ Semantinė struktūra
Skaitytojas turėtų vengti „vizualinio imitavimo“ (pvz., tiesiog padidinti šriftą ir jį pastorinti). Kopijuojant iš „Word“ ar kitų programų, būtina naudoti stilių nustatymus, kad persikeltų HTML žymos, o ne šiukšlinas kodas. DI generuotą tekstą saugiausia įkelti kaip neformatuotą tekstą, o vėliau jį sutvarkyti TVS aplinkoje.
- Paprastumas užtikrina geresnį skaitomumą
Rekomenduojama laikytis minimalistinio formatavimo:
- Trumpesnės pastraipos (viena pastraipa – viena mintis).
- Kairinis lygiavimas, jokių pirmos eilutės atitraukimų.
- Sąrašų naudojimas: numeruoti (sekai nurodyti) ir nenumeruoti (faktams be eilės tvarkos).
- Atsakingas elgesys su nuorodomis
Geroji praktika reikalauja, kad nuorodos atsidarytų toje pačioje kortelėje, nebent yra svari priežastis daryti kitaip. Taip pat nuorodų tekstas turi būti prasmingas (vengti „spausti čia“), o nurodant į nereikšmingus ar išorinius puslapius – naudoti nofollow atributą, taupant botų resursus.
- Paveikslėlių optimizavimas – ne pasirinkimas, o būtinybė
Per dideli vaizdai lėtina svetainę. Kūrėjai turi:
- Naudoti optimalius matmenis (pvz., 16:9).
- Optimizuoti failus prieš įkeliant (naudoti tokius įrankius kaip Squoosh ar XnConverter).
- Būtinai pildyti ALT tekstus, kurie aprašo vaizdą akliesiems ir padeda paieškos sistemoms.
- Kategorijos ir žymos turi turėti logiką
- Kategorijos yra svetainės „stuburas“ (hierarchinės).
- Žymos – papildomi ryšiai, kurie neturi dubliuoti kategorijų. Jei žyma naudojama tik vieną kartą, jos geriau išvis nenaudoti.
Parengė vyriausiasis metodininkas Marius Apulskis
