Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai aspektai, kuriuos būtina įvertinti administruojant bibliotekos svetainę prieinamumo neįgaliesiems požiūriu. Skaitytojas susipažins su praktiniais būdais, kaip savarankiškai atlikti pirminį prieinamumo įvertinimą ir kaip galima pagerinti svetainės atitikimą prieinamumo reikalavimams.
Svarbu pabrėžti, kad svetainės pritaikymas neįgaliesiems yra kompleksinis ir daugiasluoksnis procesas. Dėl to svetainės administratorius dažnai negali identifikuoti ar išspręsti visų galimų problemų be specializuotų audito įrankių ar ekspertų įsikišimo. Tačiau realu ir tikslinga pašalinti bent dalį dažniausiai pasitaikančių ir techniškai nesudėtingų trūkumų, pavyzdžiui, netinkamą spalvų kontrastą.
Vienas iš dažniausių prieinamumo pažeidimų yra nepakankamas kontrastas tarp pirmo plano (angl. foreground) ir fono (angl. background). Tekstas, kurio kontrastas su fonu yra per mažas, tampa sunkiai įskaitomas ne tik silpnaregiams, bet ir gerą regėjimą turintiems naudotojams, pavyzdžiui, skaitant mobiliajame įrenginyje ryškioje saulės šviesoje arba tamsioje aplinkoje, kai ekranas yra maksimaliai pritemdytas. Tokia problema, pagal tarptautinius tyrimus, pasitaiko maždaug ketvirtadalyje interneto svetainių.
Viena dažniausių prieinamumo problemų yra nepakankamas kontrastas tarp pirmo plano (angl. foreground) ir fono (angl. background). Tekstas, kurio kontrastas su fonu yra per mažas, tampa sunkiai įskaitomas ne tik silpnaregiams, bet ir gerą regėjimą turintiems naudotojams. Tai ypač išryškėja naudojant mobiliuosius įrenginius ryškioje saulės šviesoje arba tamsioje aplinkoje, kai ekranas yra pritemdytas. Tokia problema nustatoma maždaug ketvirtadalyje interneto svetainių.
Kita dažna ir palyginti lengvai pašalinama problema, pasitaikanti maždaug pusėje svetainių, yra netinkamas ALT tekstų naudojimas – jų nebuvimas arba dubliavimas. ALT tekstas yra trumpas tekstinis vaizdo aprašas, skirtas ekrano skaitytuvus naudojantiems neregiams, taip pat naudingas tais atvejais, kai paveikslėliai dėl ryšio sutrikimų neįkeliami. Nors Lietuvoje interneto prieinamumas dažniausiai yra geras, tam tikrose vietovėse, pavyzdžiui, atokiose sodybose ar miškingose teritorijose, vis dar gali pasitaikyti ribotas ryšys. Tokiais atvejais naršyklė pirmiausia įkelia tekstinį turinį, o kol vaizdai dar neatsisiųsti, naudotojui pateikiamas jų ALT tekstas (žr. pav. 1).
pav. 1 ALT tekstas neužkrautame iki galo puslapyje
Praktikoje dažnai pasitaiko, kad ALT tekstai svetainėse yra dubliuojami – tiek įvedami rankiniu būdu, tiek generuojami automatiškai. Pavyzdžiui, pirmame paveikslėlyje matomos vietos, kur turėtų būti atvaizduoti knygų viršeliai, tačiau vietoje jų pateikiami tik ALT tekstai. Jei turinio kūrėjai kiekvienam tokiam paveikslėliui priskirtų tą patį aprašą, pavyzdžiui „knygos viršelis“, atsirastų dubliavimo problema – keli skirtingi vaizdai būtų identifikuojami vienodai, nors jų turinys skiriasi.
Didžiausią neigiamą poveikį tai turi neregiams, kurie tokiu atveju negauna jokios prasmingos informacijos apie tai, kas iš tikrųjų pavaizduota. Dar viena dažna ir reikšminga problema yra netinkamas paveikslėlių žymėjimas ALT tekstais (HTML požiūriu – alt atributu). Jei paveikslėlis yra tik dekoratyvinis elementas, pavyzdžiui, ornamentas ar skiriamoji linija, jam neturėtų būti priskiriamas aprašomasis ALT tekstas. Tokiu atveju HTML kode jis turėtų būti pažymėtas tuščiu atributu alt="", kad ekrano skaitytuvai tokį elementą ignoruotų ir nebūtų kuriamas perteklinis „informacinis triukšmas“. Daugelis turinio valdymo sistemų ir jose naudojamų redaktorių bei failų tvarkymo įrankių leidžia atskirai nurodyti ALT tekstus ir pažymėti paveikslėlius kaip dekoratyvinius.
Kita dažna prieinamumo problema yra tuščios nuorodos – piktogramos be jokio tekstinio aprašymo. Nors ši klaida ypač paplitusi el. prekybos svetainėse ir moderniuose portaluose, ji būdinga ir daugeliui institucinių svetainių. Pavyzdžiui, krepšelio, paieškos ar socialinių tinklų piktogramos dažnai pateikiamos kaip nuorodos be jokio vidinio teksto, todėl ekrano skaitytuvai negali perduoti naudotojui jų paskirties.
Problema.
Ekrano skaitytuvas, užėjęs ant tokios nuorodos, ištaria „Nuoroda, piktograma“ arba perskaito failo pavadinimą (pvz., „Link, facebook-icon-final-v2.svg“). Vartotojas ne visada supranta, kur jis pateks paspaudęs.
Sprendimas.
Naudoti aria-label atributą (pvz., <a aria-label="Sekite mus Facebook">...</a>) arba paslėptą tekstą (visually-hidden), kuris matomas tik programinei įrangai.
Dažna diskusija, kuris sprendimas geresnis, tačiau labiau sutariama, kad draugiškesnis yra paslėptas tekstas.
Konteksto trūkumas (nuorodos „Skaityti daugiau“) dažna problema naujienų portaluose, o taip pat ir bibliotekų svetainėse. Kai po kiekviena antrašte yra nuoroda „Skaityti daugiau“, nuorodų sąraše neregys eidamas per nuorodas girdi:
- „Skaityti daugiau“
- „Skaityti daugiau“
- „Skaityti daugiau“
Kadangi visos nuorodos identiškos, naudotojas negali atskirti, kuri nuoroda veda į kurią informaciją. Tai ypač išryškėja naudojant paprastą navigaciją klavišu TAB, kai nuorodos pereinamos iš eilės. Dėl šios priežasties prieinamumo gairės reikalauja, kad nuorodos turėtų semantinę reikšmę ir būtų aiškios.
Minimalus sprendimas būtų skirtingoms turinio rūšims naudoti skirtingus nuorodų tekstus, pavyzdžiui, „Skaityti naujieną“ arba „Sužinoti apie knygą“. Dar geresnė praktika – apskritai atsisakyti bendrinių „Skaityti daugiau“ nuorodų ir vietoje jų naudoti aktyvias antraštes, nes jos savaime suteikia pakankamai konteksto. Alternatyva gali būti ir visa kortelė kaip nuoroda, tačiau fokusas turėtų likti ties antrašte. Jei kortelės pateikiamos kaip HTML sąrašas, ekrano skaitytuvas papildomai informuoja naudotoją, kiek elementų yra sąraše, o tai labai pagerina orientaciją turinyje.
Jeigu kortelėse yra keli būtini aktyvūs elementai, pavyzdžiui, metaduomenys (data, autorius ir pan.), visa kortelė negali būti viena nuoroda. Tačiau dažnai pasitaiko prasta praktika, kai paveikslėlis yra nuoroda į tą patį turinį, antraštė – taip pat nuoroda, o po ja dar pateikiama „Skaityti daugiau“, vedanti į tą patį puslapį. Ekrano skaitytuvas, tokiu atveju, visas šias nuorodas vedančias ten pat perskaito atskirai, todėl naudotojas gaišta laiką ir jam sunku suprasti, ar pereinama prie naujo turinio, ar kartojama ta pati nuoroda. Tokiais atvejais rekomenduojama palikti aktyvias tik metaduomenų nuorodas (jei jos reikalingos) ir antraštę.
Šis kortelių pavyzdys aiškiai parodo, kad ne visas prieinamumo problemas galima aptikti automatizuotais įrankiais. Dalis jų reikalauja rankinio testavimo ir specifinių žinių, kurias svetainių administratoriai turi nuosekliai kaupti. Automatizuotus ir pagalbinius įrankius aptarsime vėlesniuose skyriuose.
Etikečių (angl. labels) trūkumas formų laukeliuose yra viena iš dažniausių prieinamumo problemų – ji nustatoma beveik pusėje interneto svetainių. Kai registracijos, paieškos ar prenumeratos laukai neturi teisingai susietų <label> elementų, ekrano skaitytuvas negali naudotojui pasakyti, kokią informaciją reikia įvesti: vardą, el. pašto adresą ar slaptažodį. Dėl to, pavyzdžiui, neregys gali nesugebėti užsiprenumeruoti bibliotekos naujienlaiškio ar užpildyti registracijos formos.
Šią problemą patikimai aptinka automatizuoti testavimo įrankiai, taip pat ją galima identifikuoti naudojant ekrano skaitytuvus (pvz., NVDA) arba pasitelkus naršyklės inspektoriaus įrankius. Šiuolaikinėse svetainėse, kur didelė dalis paslaugų – nuo užsakymų iki prenumeratų – teikiamos skaitmeniniu būdu, ši problema yra ypač kritinė. Jei tam tikras paveikslėlis neturi ALT teksto, naudotojas gali prarasti dalį informacijos, tačiau jei jis negali užbaigti formos ar atlikti veiksmo, tai tampa rimta kliūtimi ir akivaizdžiu prieinamumo pažeidimu.
Maždaug penktadalyje svetainių trūksta dokumento (svetainės) kalbos nustatymo (angl. Missing Document Language). Jei HTML dokumente nėra lang atributo, ekrano skaitytuvai gali neteisingai tarti tekstą arba klaidingai interpretuoti jo struktūrą, o tai ypač apsunkina turinio suvokimą.
Navigacija klaviatūra yra dar vienas kritinis prieinamumo kriterijus. Neregiai, naudodamiesi ekrano skaitytuvais, svetainėse naršo klaviatūros pagalba, todėl jei neįmanoma pasiekti visų aktyvių elementų arba, pavyzdžiui, atidarius meniu neįmanoma iš jo išeiti, tai laikoma rimta klaida. Tokiu atveju naudotojas faktiškai „užstringa“ ir nebegali pasiekti viso svetainės turinio, net jei puslapį perkrautų ir pradėtų naršymą iš naujo.
Vienas iš naujesnių reikalavimų, susijusių su navigacija klaviatūra, yra aiškus fokuso indikatorius – vizualinis rėmelis arba paryškinimas, rodantis, kuris elementas šiuo metu yra aktyvus. Kaip matyti pavyzdyje su socialinių tinklų piktogramomis, aktyvi nuoroda (pvz., Facebook) turi būti aiškiai apibrėžta rėmeliu, kad naudotojas galėtų suprasti savo padėtį puslapyje (žr. pav. 2).
pav. 2 Aktyvios nuorodos apibrėžimas rėmeliu (fokusas)
Funkcija, kuri vizualiai pažymi šiuo metu aktyvią nuorodą ar valdiklį, vadinama fokusavimo būsena (angl. focus state) arba fokusavimo žymėjimu. Tinkamai įgyvendintas fokusavimo žymėjimas leidžia lankytojui aiškiai matyti, kuris elementas bus aktyvuotas paspaudus klavišą Enter arba spustelėjus pelės mygtuką. Tai ypač svarbu silpnaregiams ir asmenims, kuriems sunkiau išlaikyti sukoncentruotą dėmesį.
Kita svarbi funkcija, susijusi su navigacija klaviatūra ir ekrano skaitytuvais, yra „Pereiti prie turinio“ (angl. Skip to content) nuoroda (žr. pav. 3). Ji leidžia lankytojui praleisti pasikartojantį svetainės meniu ir iš karto pereiti prie pagrindinio puslapio turinio, dažniausiai – prie pirmosios antraštės. Tai ypač naudinga, kai neregys ar klaviatūra besinaudojantis lankytojas svetainėje apsilanko ne pirmą kartą ir jau žino, kurioje vietoje yra jį dominantis turinys, pavyzdžiui, renginių skiltis. Tokiu atveju jis gali vienu klavišo paspaudimu apeiti visą meniu struktūrą ir greitai pasiekti reikiamą informaciją.
pav. 3 Pereiti prie turinio
Aktualios problemos ir teisiniai niuansai
- Europos Sąjungos teisinis pagrindas
1.1 ES viešojo sektoriaus svetainių prieinamumo direktyva
Tai pagrindinis dokumentas, nustatantis reikalavimus Viešojo sektoriaus institucijų:
- interneto svetainėms,
- mobiliosioms programėlėms.
Pagrindinis reikalavimas
Visa skaitmeninė informacija turi būti:
- suvokiama,
- valdoma,
- suprantama,
- techniškai patikima,
- pagal WCAG 2.1 AA lygio kriterijus.
- Europos prieinamumo aktas (European Accessibility Act)
Direktyva (ES) 2019/882 – aktuali nuo 2025 m.
Svarbus niuansas:
- Ji išplečia prieinamumo reikalavimus ir privačiam sektoriui, kai teikiamos tam tikros paslaugos (pvz. e. prekyba, bankinės paslaugos, e. knygos, bilietų sistemos).
Viešosioms įstaigoms ši direktyva:
- sustiprina prieinamumo suvokimą kaip universalią teisę, o ne „gerą praktiką“.
- Lietuvos teisinis reglamentavimas
3.1. Lietuvos Respublikos teisės aktai
Pagrindiniai dokumentai:
- LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1123 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių reikalavimų“;
- LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Šie teisės aktai tiesiogiai perkelia ES direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę.
3.2. Kam tai privaloma Lietuvoje
Prieinamumo reikalavimai privalomi:
- ministerijoms,
- savivaldybėms,
- viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš biudžeto,
- mokykloms, bibliotekoms, muziejams,
- valstybinėms ir savivaldybių įmonėms.
Tai apima:
- interneto svetaines,
- vidinius portalus (jei naudojami viešosioms paslaugoms),
- dokumentus (PDF, Word ir pan.).
- Lengvai suprantama kalba (Easy-to-Read)
4.1. Teisinė prievolė
Lietuvoje ir ES aiškiai įtvirtinta pareiga:
viešosios institucijos privalo pateikti svarbiausią informaciją lengvai suprantama kalba, skirtą:
- asmenims su intelekto ar kognityviniais sutrikimais,
- vyresnio amžiaus žmonėms,
- ribotų skaitmeninių gebėjimų vartotojams.
Tai nėra rekomendacija, o teisėtas lūkestis, kylantis iš:
- neįgaliųjų teisių apsaugos,
- lygių galimybių principo.
4.2. Praktinis taikymas
Lengvai suprantama kalba turi būti taikoma bent:
- paslaugų aprašymams,
- teisėms ir pareigoms,
- svarbioms procedūroms,
- kontaktinei informacijai,
- ekstremalių situacijų informacijai.
Svarbus niuansas, lengvai suprantama kalba turi būti pateikta ne visa svetainė, o esminė informacija, tačiau ji turi būti aiškiai randama.
- Informacija gestų kalba
5.1. Teisinis pagrindas
Pagal:
- Lietuvos Respublikos teisės aktus;
- Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (ratifikuotą Lietuvoje), kurtiesiems asmenims turi būti užtikrinta informacija jiems prieinama forma, įskaitant lietuvių gestų kalbą.
Kad svetainės lankytojui būtų lengviau surasti informaciją gestų kalba ir lengvai suprantama kalba, naudojame specialias piktogramas (žr. pav. 4). Jos privalomos, dažniausiai pačiame svetinės viršuje, header dalyje.
pav. 4 Piktogramos skirtos pažymėti informaciją gestų ir lengvai suprantama kalba
5.2. Kada gestų kalba yra būtina
Gestų kalbos pateikimas ypač aktualus:
- svarbiems viešiesiems pranešimams,
- paslaugų paaiškinimams,
- krizinei informacijai,
- vaizdo turiniui, kuris yra esminis paslaugai.
Dažna klaida - manyti, kad pakanka tik subtitrų.
Subtitrų ne visada yra pakankami gestų kalbos vartotojams.
- Kiti svarbūs, bet dažnai pamirštami niuansai
6.1. Prieinamumo pareiškimas – privalomas!
Kiekviena viešojo sektoriaus svetainė privalo turėti:
- aiškiai matomą Prieinamumo pareiškimą, kuriame nurodoma:
- atitikties lygis (WCAG),
- neatitinkančios sritys,
- alternatyvios prieigos būdai,
- kontaktas grįžtamajam ryšiui.
Prieinamumo pareiškimo pavyzdys.
6.2. Dokumentai = svetainės dalis
Teisiškai PDF, DOCX, PPT dokumentai laikomi svetainės turiniu. Jei dokumentas nepritaikytas laikoma, kad svetainė neatitinka reikalavimų, net jei pats puslapis techniškai tvarkingas.
6.3. „Neproporcinga našta“ nėra universalus pasiteisinimas
Įstatymai leidžia taikyti išimtį tik jei įrodoma, kad pritaikymas būtų neproporcingai sudėtingas ar brangus. Tačiau, tai turi būti pagrįsta, dokumentuota ir viešai nurodyta bei negali būti taikoma automatiškai.
Interneto svetainių prieinamumas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra ne technologinė „papildoma funkcija“, o teisinė pareiga ir žmogaus teisė.
Valstybinės institucijos privalo užtikrinti ne tik techninį atitikimą WCAG, bet ir turinio suprantamumą, įskaitant lengvai suprantamą kalbą ir gestų kalbą, kad viešosios paslaugos būtų prieinamos visiems visuomenės nariams.
Prieš pereinant prie konkrečių įrankiu svarbu įsidėmėti, kad problemų susijusių su pritaikymu neįgaliesiems gali būti daugiau ir įvairesnių, tačiau ne visada svetainės administratorius gali pats jas identifikuoti ir ištaisyti. Kartais reikia kreiptis į specialistus. Tačiau bent iš dalies, pasitelkiant automatizuotus įrankius, galima įvertinti svetainės būklę pritaikymo neįgaliesiems atžvilgiu.
Ekrano nuskaitymo programa
Visos pagrindinės operacinės sistemos – tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose – turi integruotas pagalbines technologijas neįgaliesiems, įskaitant ekrano skaitytuvus. Tačiau jų kokybė ir patogumas skiriasi: vienos priemonės yra pakankamai intuityvios, kitos – sudėtingos ir mažiau tinkamos praktiniam testavimui. Todėl svetainių prieinamumo vertinimui rekomenduojame naudoti trečiųjų šalių programinę įrangą NVDA (skirtą „Windows“ aplinkai), kartu su lietuvių kalbos sintezatoriumi „Liepa“.
Kodėl būtina testuoti su ekrano skaitytuvu?
Nors automatizuoti įrankiai pateikia struktūrizuotą techninių klaidų sąrašą, jie neleidžia tiesiogiai įvertinti realios naudotojo patirties. Ekrano skaitytuvas suteikia galimybę išgirsti, kaip svetainę suvokia neregys, ir taip atskleisti problemas, kurių automatizuoti testai dažnai nefiksuoja.
Naršant svetainę naudojant NVDA ir klaviatūrą, dažnai paaiškėja, kiek daug „triukšmo“ ir nesklandumų egzistuoja net ir vizualiai tvarkingose svetainėse: gali būti skaitomi HTML kodo fragmentai, neišversti techniniai terminai, pasikartojančios ar klaidinančios nuorodos, taip pat gali išryškėti, kad ne visos puslapio dalys yra pasiekiamos klaviatūra.
Toks testavimas leidžia fiksuoti ne tik formalius atitikties pažeidimus, bet ir įvertinti realią nereginčio lankytojo patirtį. Identifikavus problemines vietas, jas galima sistemingai dokumentuoti ir vėliau ištaisyti.
Dėl šios priežasties rekomenduojama visada atlikti bent bazinį testavimą su NVDA arba kita ekrano skaitymo programine įranga kaip neatsiejama svetainės prieinamumo vertinimo dalimi.
Google Page Speed Insights ir Google Litghthouse
Google Page Speed Insights (GPSI) ir Lighthouse (LH) iš esmės yra tas pats įrankis, tik GPSI pirmiausiai vadovaujasi surinktais duomenimis, o LH atliekamas momentinis auditas.
GPSI svetainėje (žr. pav. 5) suvedus norimos ištestuoti svetainės adresą parodomi audito rezultatai. Jie susiskirstyti į mobiliąją ir kompiuterio versijas bei abiem atvejais turi 4 skiltis:
- našumas,
- pritaikomumas,
- geriausios praktikos pavyzdžiai,
- PVO (SEO).
pav. 5 GPSI puslapis
Mums aktualiausia yra pritaikomumas, nes šioje skiltyje bus parodytos rastos pritaikomumo neįgaliesiems problemos (žr. pav. 6).
pav. 6 GPSI puslapyje kitos svetainės prieinamumo audito rezultatai
Lighthouse (žr. pav. 7) galima išsikviesti visuose Chromium pagrindu sukurtose naršyklėse: Edge, Google Chrome, Opera, Brave, Vivaldi ir kt. Funkcijos nerasite Mozilla Firefox pagrindu sukurtose naršyklėse, tačiau ten galima testuoti naudojant GPSI svetainę ir Firefox įrankius.
pav. 7 Lighthouse naršyklės įrankių juostoje
Chromium pagrindu veikiančiose naršyklėse Lighthouse galima išsikviesti paspaudus F12 arba Ctrl+Shift+i. Tada einame į įrankių juostą, spaudžiame pliusą ir susirandame Lighthouse. (žr. pav. 7).
Išsikvietus LH, renkamės kurią svetainės versiją testuosime ir kokias kategorijas (žr. pav. 8), bei spaudžiame analizuoti.
pav. 8 svetainės testavimas naršyklėje su Lighthause
Suprasti rezultatus gali padėti tiek WCAG gairės, tiek kiti resursai, kurie taip pat vadovaujasi šiomis gairėmis, pavyzdžiui, Google Dev Learn Accessibility arba Mozilla MDN. Kalbant apie rankinį tikrinimą verta pasižiūrėti Google Manual Accessibility Testing puslapį.
Mozilla Firefox ar kitoje jos pagrindu veikiančioje naršyklėje, pavyzdžiui, ZEN, Libre Wolf, Flock, Mullvad ar kitoje, galima išsikviesti prieinamumo tikrinimo įrankius paspaudus F12 arba Ctrl+Shift+i.
Įrankių juostoje, jei nerodo meniu „Pritaikymas neįgaliesiems“, reikia paspaudi rodykles ir meniu susirasti šį punktą. Tuomet prie „Ieškoti problemų“ pasirinkti „Visos“ (žr. pav. 9 apibrėžta žaliai), uždėti varnelę ant „Rodyti perėjimo eiliškumą“.
pav. 9 Mozilla Firefox pritaikymo neįgaliesiems patikros įrankis
Perėjimo eiliškumas sunumeruoja visas aktyvias nuorodas arba (fokusuojamus html elementus) tarsi iš eilės spaustumėme TAB klavišą. Taigi matome kokia tvarka eitų neregio kelias svetainėje. Pavyzdžiui, jei meniu yra piktogramų su nuorodomis į socialinius tinklus, tai galima teigti, kad nėra gera praktika. Šios nuorodos nėra svarbiausios ir todėl verta pagalvoti ar neverta perkelti jas žemiau ir taip neregiui sutaupyti kelius žingsnius iki pagrindinio turinio.
Violetine spalva 8 paveikslėlyje pažymėtas spalvinių regos sutrikimų pasirinkimas. Pasirinkus spalvinės regos sutrikimo simuliaciją, galima pažiūrėti kaip svetainės spalvinė gama atrodys šį sutrikimą turinčiam asmeniui. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui per mažas kontrastas ir todėl šį sutrikimą turinčiam asmeniui bus labai sunku skaityti tekstą.
Verta aplankyti Mozillos prieinamumo inspektoriaus puslapį, kuriame galima rasti daug informacijos kaip tinkamai naudoti šį įrankį.
Naršyklių įskiepiai
Nors pačios naršyklės turi inspektorius bei prieinamumo testavimo įrankius, labai populiarūs yra prieinamumo testavimo įskiepiai, nes geba aiškiau pateikti prieinamumo problemas svetainėse. Vienas iš populiariausių yra WAVE įskiepis, jį galima parsisiųsti skirtingoms naršyklėms. Jis testuoja vadovaudamasis WCAG gairėmis nuo 2.0 iki 2.2 (naujausia galiojanti) versijos.
Įdiegus naršyklėje pamatysime prie plėtinių (žr. pav. 10).
pav. 10 WAVE plėtinys prie naršyklės plėtinių
Norint testuoti pasirinktą interneto svetainę su WAVE, reikia adreso juostoje surinkti svetainės adresą ir kai svetainė užsikraus paspausti WAVE ikoną (apibrėžta geltonai piktograma, žr. pav. 10).
Paspaudus, kairėje naršyklės pusėje, pasirodys WAVE panelė su analize, o dešinėje ant įvairių puslapių puslapio elementų pamatysime WAVE piktogramas (žr. pav. 11).
pav. 11 WAVE panelė ir sužymėti puslapio elementai
Pirmoje panelės kortelėje „Details“ matome bendrą padėti, rodoma kiek klaidų, kontrasto klaidų, perspėjimų dėl galimų klaidų, elementų neturinčių problemų, kiek struktūroje nuorodų bei kiek ARIA-label žymų.
Kiek žemiau galime rasti bendrą įvertinimą „AIM Score“ (žr. pav. 11). Jeigu po įvertinimo balu juosta žalios spalvos, tai svetainė vertinama teigiamai pritaikymo neįgaliesiems atžvilgiu.
Dar žemiau galime rasti klaidas ir perspėjimus, pastarieji žymimi oranžinėmis piktogramomis. Perspėjimai rodo galimas problemas dėl pritaikymo neįgaliesiems, bet svarbu pastebėti, kad perspėjimų (angl. Alerts) analizė prevencinio pobūdžio ir reikalauja rankinio tikrinimo. Patikrinimus problemą, dažnai paaiškėja, kad galimos grėsmės vis dėlto nėra.
Pavyzdžiui, paspaudus ant pirmosios piktogramos iš „Redundant link“ ir paspaudus ant piktogramos „</> Code“ (pažymėta rodykle, žr. pav. 12) kode matyti, kad problema yra iš naujausių WCAG 2.2 gairių, kuriuose sakoma, kad neturėtų kartotis pasikartojantis tekstas ant nuorodų (šiuo atveju „Skaityti“), ir reikia semantinių nuorodų. Apie tai jau buvo kalbėta šiame tekste anksčiau. Problema nėra kritinė, tačiau norint turėti dar geresnį rezultatą reikėtų nuorodą į naujieną perkelti į naujienos antraštę.
pav. 12 Kodo peržiūra paspaudus ant WAVE piktogramų
Paspaude ant WAVE piktogramos uždėtos prie puslapio elemento, galime perskaityti apie problemą ir rasti nuorodą į sprendimo gaires WAVE panelės „Reference“ kortelėje (žr. pav. 13).
pav. 13 Problemos apibūdinimas ir nuorodos į gaires
Trečioji WAVE panelės kortelė „Order“ rodo kokia tvarka puslapyje keliaus jo lankytojas klaviatūros pagalba spausdamas TAB klavišą (žr. pav. 14).
pav. 14 WAVE atvaizduoja kelią spaudžiant TAB klavišą
Ketvirtoji kortelė „Structure“ rodo kokios dalys sudaro svetainę (angl. Landmarks), pavyzdžiui: headeris, navigacija, main, footer (žr. pav. 15). Neregys turi galimybę greitai peršokti į šias dalis.
pav. 15 Svetainės struktūros kortelė
„Main“ dalyje atkreipkite dėmesį į antraščių hierarchiją apie kurią jau buvo rašyta anksčiau tekste.
Paskutinė kortelė WAVE panelėje „Contrast“, leidžia pasižiūrėti kur yra netinkamas kontrastas (žr. pav. 16).
pav. 16 Kontrasto kortelė
16 paveikslėlyje, paspaudi ant piktogramos indikuojančios problemą (pažymėta violetine spalva), žaliai pažymėtos sritys rodo kontrasto santykį ir ar jis atitinka normą. „Fail“ reiškia, kad kontrastas per mažas. Galima pasitelkti slankiklius pažymėtus oranžine spalva ir kontrasto santykį pakelti iki „Pass“ lygio, kas reiškia, kad kontrastas tinkamas. Tuomet iš langelio pasiimti spalvos HEX kodą ir jį panaudoti svetainės redaktoriuje arba kode pataisant spalvų kontrastą.
Sudėtingiausia „Alerts“ dalis, nes perspėjimai, kaip minėta, reikalauja rankinio patikrinimo ir didesnio išmanymo, tačiau „Reference“ gali nukreipti į WCAG pagrindu parengtą dokumentaciją. Jos pagrindu galima suprasti problematiką ir pabandyti spręsti problemą. Raudonomis piktogramomis pažymėtos klaidos turi būti būtinai pašalintos.
Parengė vyriausiasis metodininkas Marius Apulskis
