2024-ieji viešosioms bibliotekoms tapo reikšmingų pokyčių metais. Šiuo laikotarpiu keitėsi bibliotekų veiklos kryptys, prioritetai ir visuomenei teikiamų paslaugų formos. Kaip pabrėžiama IFLA 2024 m. metiniame pranešime, besikeičianti geopolitinė situacija, užsitęsęs karas Ukrainoje, informacinių karų intensyvėjimas bei spartus dirbtinio intelekto sprendimų diegimas neišvengiamai paveikė ir pasaulio bibliotekų informacinę bei kultūrinę aplinką. Šiame kontekste viešųjų bibliotekų vaidmuo kito – jos tapo ne tik žinių sklaidos, bet ir informacinio atsparumo, kritinio mąstymo bei bendruomenių stiprinimo centrais. Tyrimai rodo, kad dezinformacijos plitimas, dirbtinai generuojamo turinio gausa ir algoritmų formuojami informaciniai burbulai kelia naujus iššūkius visuomenei [1]. Klaipėdos ir Tauragės apskričių savivaldybių viešosios bibliotekos 2024 metais veikė būtent šioje sudėtingoje aplinkoje. Jų misija peržengė vien kultūrinės ar švietėjiškos veiklos ribas ir tapo strategiškai svarbia regiono atsparumo ašimi, stiprinančia informacinį saugumą, bendruomenių sanglaudą ir pilietinės visuomenės pamatus.
2024 metais Klaipėdos ir Tauragės apskrityse veikė 190 savivaldybių viešųjų bibliotekų struktūrinių padalinių, apimančių tiek urbanizuotas teritorijas, tiek atokiausias gyvenvietes. Per metus buvo uždaryti du Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos paslaugų punktai, nepaisant to, kad daugelyje kaimo vietovių bibliotekos tebebuvo vienintelės nuolat veikiančios kultūros ir informacijos institucijos, turėjusios itin svarbią reikšmę vietos gyventojams. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į demografinių pokyčių kontekstą: Klaipėdos ir Tauragės apskričių gyventojų skaičius išaugo nuo 424 898 (2023 m.) iki 466 080 (2024 m.) [2]. Gyventojų augimas reiškia ne tik didesnį potencialių bibliotekų vartotojų skaičių, bet ir didesnę atsakomybę šioms institucijoms, kurios tampa universalaus prieinamumo garantu ir socialinės atskirties mažinimo priemone.
Remiantis Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos 2024 metų veiklos plano vykdymo bei MIRKT veiklų įgyvendinimo ataskaitomis [3], Klaipėdos ir Tauragės regiono viešosios bibliotekos aktyviai veikė žinių sklaidos, informacinio atsparumo, kritinio mąstymo bei bendruomenių stiprinimo srityje – buvo organizuoti MIRKT lektorių mokymai savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistams bei medijų ir informacinio raštingumo gyventojų mokymai. MIRKT lektorių mokymų temos apėmė aktualias ir profesinę praktiką stiprinančias sritis: „Autorių teisių išimtys negalintiems skaityti įprastai“, „Dirbtinis intelektas“, „Žingsnis į MIRKT ateitį: dirbtinio intelekto pradžiamokslis“. Taip pat buvo pristatytas naujas MIRKT produktas – „Cookie Truck“. Šiuose mokymuose dalyvavo 74 regiono savivaldybių ir mokyklų bibliotekų specialistai, įgiję ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įrankių, leidžiančių modernizuoti paslaugas bei efektyviau atliepti bendruomenių poreikius. Lygiagrečiai buvo organizuojami MIRKT lektorių vedami mokymai gyventojams, orientuoti į svarbiausias šiuolaikines kompetencijas – nuo dirbtinio intelekto pagrindų iki privatumo, asmens duomenų apsaugos ir elektroninių viešųjų paslaugų naudojimo. Viso gyventojų mokymuose dalyvavo 3370 asmenų. Be grupinių užsiėmimų, bibliotekose vyko ir individualios medijų bei informacinio raštingumo konsultacijos. Šie rezultatai aiškiai rodo, kad bibliotekos tampa strateginiais regionų kompetencijų ugdymo centrais, kuriuose investicijos virsta ilgalaike socialine ir emocine nauda bendruomenei [4].
Bibliotekos tampa svarbiais bendruomenės centrais, o jų kultūrinės iniciatyvos reikšmingai prisideda prie bendruomeninio gyvenimo stiprinimo. Per 2024 metus surengta daugiau nei 6,5 tūkst. renginių liudija, kad bibliotekos peržengė tradicinės institucijos ribas. Parodos, susitikimai su kūrėjais, diskusijos apie visuomenei aktualius klausimus paverčia jas vietos lygmens kultūriniais centrais. Nors miesto bibliotekos išlieka aktyvesnės, kaimo bibliotekų vaidmuo dažnai yra net strategiškai svarbesnis – jos tampa erdvėmis, kuriose stiprinamas bendruomeniškumas, ypač mažėjant gyventojų skaičiui ir augant socialinei atskirčiai.
2024 metais bibliotekų veiklai skirta 18,24 mln. eurų. Didžioji lėšų dalis teko darbo užmokesčiui. Tokios ribotos investicijos į infrastruktūrą ir technologijas kelia ilgalaikio tvarumo iššūkių. Norėdamos pasiūlyti aktualias ir inovatyvias paslaugas visuomenei bibliotekos aktyviai vykdo projektinę veiklą. 2024 metais Klaipėdos ir Tauragės regiono bibliotekose įgyvendinta 18 projektų. Projektai apėmė platų temų spektrą – nuo istorinės atminties puoselėjimo ir pilietiškumo ugdymo iki psichologinės sveikatos stiprinimo ir kūrybiškumo skatinimo. Tokia veiklų įvairovė leido pasiekti skirtingas amžiaus ir socialines grupes bei skatinti aktyvų gyventojų įsitraukimą. Didelis dėmesys skirtas istorinei ir kultūrinei atminčiai. Projektai „Tremties atmintis – stiprybė šiandien“, „Kelyje į valstybę. Jurbarko krašto partizanai“ aktualizavo svarbius Lietuvos istorijos etapus ir įtraukė bendruomenes į prasmingas edukacines veiklas. Ne mažiau reikšmingos buvo iniciatyvos, orientuotos į emocinę gerovę, įtrauktį ir jaunimo ugdymą. Biblioterapijos, sensorinių skaitymų ir kūrybinių dirbtuvių veiklos stiprino dalyvių savivertę, socialinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, parodydamos, kad bibliotekos šiandien yra erdvės, kuriose kuriami tvirti bendruomenės ryšiai ir formuojamas kultūriškai sąmoningas regionų ateities pagrindas. 2024 metais bibliotekose aktyviai plėtotos skaitmeninės ir inovatyvios paslaugos. Tarp reikšmingų iniciatyvų – projektai „Keliautojai laiku: Kretinga – Bajorai“ ir „Piktupėnų praeities istorijos atspindžiai“, leidę vietos istoriją pažinti pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Šios iniciatyvos padidino bibliotekų paslaugų prieinamumą, lankstumą ir patrauklumą, ypač jaunajai auditorijai.
Bibliotekų fondų sudėtis ir jų atnaujinimo kryptys 2024 metais atskleidžia strateginį požiūrį į šiuolaikinių vartotojų poreikius. Metų pabaigoje Klaipėdos ir Tauragės apskričių bibliotekose buvo sukaupta beveik 2 mln. fizinių vienetų. Nors didžiausia fondų dalis tenka centriniams bibliotekų filialams, itin reikšmingas išlieka kaimo filialų vaidmuo – juose sukaupta apie 42 proc. visų fizinių fondo vienetų. 2024 metais bibliotekos kryptingai investavo į kokybinį fondų atnaujinimą: rinkinius papildė daugiau nei 85 tūkst. naujų dokumentų, o 137,3 tūkst. pasenusių leidinių buvo nurašyta. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Jurbarko rajono kaimo filialuose, nauji dokumentai sudarė beveik pusę viso fondo. 2024 metais bibliotekose buvo išduota apie 1,55 mln. dokumentų, apsilankymų skaičius išaugo iki 1,33 mln. Ypač ryškus lankytojų augimas Klaipėdos ir Tauragės regiono bibliotekose patvirtina bibliotekų svarbą regionuose, kuriuose kitų kultūros paslaugų pasiūla yra ribota.
Apibendrinant, 2024 metai parodė, kad bibliotekos yra pasirengusios keistis, tačiau šiam virsmui būtina kryptinga strateginė parama. Ateities prioritetai turėtų būti orientuoti į darbuotojų skaitmeninių ir dirbtinio intelekto kompetencijų stiprinimą, medijų ir informacinio raštingumo ugdymą visoms amžiaus grupėms, nuoseklų infrastruktūros modernizavimą – ypač regionuose ir kaimo vietovėse, tikslingą finansavimą, susietą su realiais poveikio rodikliais, o ne vien veiklos apimtimis, taip pat tvarių partnerysčių su švietimo, nevyriausybinio ir kultūros sektoriais kūrimą.
Literatūros sąrašas:
[1] Team, C. (2024, October 2). IFLA Trend Report 2024: Facing the future of information with confidence. Culture Action Europe. Internetinė prieiga: https://cultureactioneurope.org/knowledge/ifla-trend-report-2024-facing-the-future-of-information-with-confidence/
[2] Reuter, C., Hughes, A. L., & Buntain, C. (2024). Combating information warfare: state and trends in user-centred countermeasures against fake news and misinformation. Behaviour And Information Technology, 44(13), 3348 3361
Internetinė prieiga: https://doi.org/10.1080/0144929x.2024.2442486
[3] Ataskaitos | Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Ataskaitos |
Klaipėdos Apskrities Ievos Simonaitytės Viešoji Biblioteka.
https://www.klavb.lt/administracine-informacija/ataskaitos/2730
[4] Biswas, M. S. (2023). Pleasure reading and the role of libraries: A review of the literature. Indian Journal of Information Sources and Services, https://doi.org/10.51983/ijiss-2023.13.1.3537
Parengė: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos
vyresnioji metodininkė Karolina Aleliūnaitė
