Megė galėtų padaryti bet ką, kad tik nereikėtų atsakinėti stovint prieš klasę. Tiesą sakant, ji mielai visai su niekuo nekalbėtų. Megė gan stipriai mikčioja. Kartais žodžiai tiesiog užstringa gerklėje ir tampa nebeįmanoma juos ištarti. Kiti vaikai ne visada turi kantrybės išklausyti jos žodžius iki galo, todėl mergaitė dažniausiai laiką leidžia viena. Tačiau, nors Megei ir sunku bendrauti su žmonėmis, būdama su gyvūnais ji jaučiasi savimi. Kalbėdamasi su savo augintiniais ir slaugomais sužeistais paukščiais ar žvėreliais ji nemikčioja nė truputėlio.
Kai Megė Ąžuolynės girioje pastebi kažkieno išmestą snieginio leopardo jauniklį, iš pradžių nepatiki savo akimis. Ką toks žvėris veikia Anglijos užkampyje? Būtent todėl ir kitiems sunku patikėti Megės pasakojimu apie pasimetusį gyvūną. Tačiau leopardui būtinai reikia pagalbos, ir mergaitė pasiryžta jam padėti. Megės laukia pavojingas nuotykis, pareikalausiantis įveikti net pačias didžiausias baimes.
