Kviečiame apsilankyti bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje esančioje sleptuvėje, kur eksponuojama Simono Sprindžio debiutinė paroda „Dvi kartos. Sarajevas.“ Jus pasitiks parodos autorius.
Daugiau apie parodą:
„Dvi kartos. Sarajevas.“ – debiutinė Simono Sprindžio fotografijų paroda, sukurta Magnum Photos dirbtuvėse Sarajeve, vadovaujamose „Magnum“ narės ir „ The Times“ fotožurnalistės Nannos Heitman. Archeologo ir kario savanorio patirtys susilieja su besiformuojančiu fotografo žvilgsniu – kaip Klaipėdos technologijų mokymo centro fotografijos specialybės mokinys, autorius kuria jautrią trijų Sarajevo šeimų istorijų dokumentiką. Projekte tyrinėjama, kaip karo prisiminimai ir pokario kartų siekiai susiduria kasdieniuose pokalbiuose, o šeimų sprendimai, ką saugoti ar nutylėti, tampa nematomu paveldu ateičiai.
1992–1996 m. Bosnijos karas ir ilgiausia šiuolaikinės Europos apsiaustis, vykusi Sarajeve, iki šiol formuoja miesto tapatybę. Sprindžio fotožurnalistinis tyrimas atskleidžia, kaip ši trauma persiduoda iš kartos į kartą, keisdama pilietiškumo, laisvės ir išlikimo supratimą. Sarajevo gyventojų požiūris, kad taika kartais svarbesnė už valstybingumo idėją ar laisvę, tampa gilia žinute mūsų laikams, kaip trauminės patirtys ir baimė gali pakeisti mūsų vertybes.
Parodos kuratorius Gediminas Juška, KTMC fotografijos mokytojas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, projektą įrėmina platesniame kultūriniame ir geopolitiniame kontekste. Jo kuratorinė kryptis pabrėžia, kad šis pasakojimas šiandien ypač aktualus Lietuvai ir Europai, kur vertybės, kurias laikome savaime suprantamomis, tampa vis labiau priklausomos nuo mūsų pačių gebėjimo jas puoselėti ir ginti.
Svarbus parodos elementas – jos ekspozicijos vieta. Niūri, sunkiai prieinama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemo priedanga sukuria emocinę įtampą ir prideda parodai papildomą simbolinį sluoksnį. Uždarumas ir nepatogumas čia tampa autentiška karo atminties metafora – tai erdvė, kuri neprisileidžia lengvai, kaip ir trauminės istorijos, reikalaujančios pastangų jas išgirsti ir priimti.
Ši paroda kviečia susimąstyti, kokia trapi gali būti laisvė, ir primena, kad taiką bei vertybes turime saugoti ne tik istorijos pamokai, bet ir dėl savo pačių ateities, perduodami jas iš kartos į kartą.
„Ko preživi – pričat će.“
„Kas išgyvens – tas papasakos.“
