„New York Times“ bestseleris. Viena įsimintiniausių 2020-ųjų „Washington post“ negrožinių knygų.
Mūsų sveikatai ir gerovei nieko nėra svarbiau už kvėpavimą: įkvėpti oro ir iškvėpti – pakartojant šią procedūrą dvidešimt penkis tūkstančius kartų per dieną. Tačiau žmonija kaip rūšis yra praradusi gebėjimą kvėpuoti tinkamai ir dėl to dabar patiria įvairiausių sunkumų.
Žurnalistas Jamesas Nestoras leidžiasi keliauti po pasaulį siekdamas išsiaiškinti, kas gi mums nutiko, kad nebemokame naudotis įgimtu fundamentaliu gebėjimu. Ir atsakymus jis randa anaiptol ne pulmonologijos laboratorijose, kaip galėtume tikėtis, bet veikiau purvinose senovinių kapinynų kasinėjimų vietose, slaptose sovietinėse įstaigose, chorinio dainavimo mokyklose, smogo pritvinkusiose didmiesčių gatvėse. Knygos autorius susitinka su žmonėmis, praktikuojančiais tokias senovines slaptas kvėpavimo praktikas kaip pranajama, sudaršano krija ar tummo – ir suburia plaučių specialistus, kad šie moksliškai ištirtų su kvėpavimu susijusius ir ilgus amžius gyvavusius tikėjimus.
Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad net ir nežymiai pakoregavus būdą, kuriuo įkvepiame ir iškvepiame, galime smarkiai pagerinti savo sportinius rezultatus, atjauninti vidaus organus, atsikratyti knarkimo, palengvinti astmą ir net ištiesinti iškrypusį stuburą. Atrodytų, kad visa tai – stačiai neįmanoma, tačiau gauti duomenys rodo ką kita. Remdamasis ir tūkstančių metų senumo medicininiais tekstais, ir pačiais pažangiausiais pulmonologijos, psichologijos, biochemijos ir žmogaus fiziologijos tyrimais, J. Nestoras visiškai apverčia mūsų iki šiol puoselėtą supratimą apie tai, ką tarėmės puikiai žiną apie mūsų bene fundamentaliausią biologinę funkciją. Perskaitę šią knygą niekada nebekvėpuosite kaip anksčiau.
„Kerinti mokslinė, kultūrinė, dvasinė ir evoliucinė žmonijos kvėpavimo būdų istorija, atskleidžianti, kad jau seniai, labai seniai visi mes kvėpuojame anaiptol ne taip, kaip derėtų“, – Elizabeth Gilbert.
