Biblioteka dalyvauja Europos Solidarumo Korpuso projekte „Inspire YOUth“, kurio dėka susipažino su savanore iš Sakartvelo – Nino Gelashvili. Kviečiame susipažinti ir jus.

Nino Lietuvoje praleido beveik pusę metų: nuo sausio vidurio iki liepos pradžios. Laikotarpis pas mus turėjo būti kiek ilgesnis, bet dėl esamos situacijos susijusios su covid-19 šį laiką savanorė sutrumpino: Šiuo įtemptu laikotarpiu norisi būti su savo šeima savo gimtoje šalyje.

Didžiąją laiko dalį praleido Klaipėdoje, savanoriaudama mūsų bibliotekoje, tačiau per šį laiką spėjo aplankyti Trakus, Nidą, Palangą ir, žinoma, Vilnių. Paklausta, kuris miestas padarė didžiausią įspūdį, Nino nė kiek nedvejodama atsakė, kad Klaipėda – Žavi ne tik pats miestas, o vidinis jausmas bei emocijos, kurias sukelia Klaipėda. Savanorei naujumo įspūdį darė miesto architektūra: spalvoti maži namai, mažos gatvelės. Savaime aišku, labai patiko jūra, didelis paplūdimys ir baltas smėlis. Apskritai, Nino – Klaipėda – atradimų miestas. Norėdama įamžinti tuos atradimus ir prisiminti laiką praleistą svečioje šalyje, savanorė savo buvimo akimirkas išsaugojo nuotraukose. Išskirtinis jos fotografijų bruožas – ne žmonių fotografavimas, o aplinkos, kurioje yra su norimais prisiminti žmonėmis.

nino klaipeda

Nino nuotraukas galite pamatyti čia: https://bit.ly/3h3hEi8 

Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo savo patirties, suvokimo ir asmenybės, pasaulį mato šiek tiek kitokį. Šiomis nuotraukomis bandau parodyti tokią Lietuvą, kokią ją mačiau aš. Per šešis mėnesius, kuriuos praleidau čia, labai pasikeičiau, o pati šalis paliko malonią žymę mano širdyje.

Įdomu tai, kad Nino dirbo ir su garsiu Sakartvelo fotografu Giorgi Shermazanashvili (arba Shermazana), kurio darytoms Sakartvelo nuotraukoms sukūrė virtualų nuotraukų albumą. Fotografijas galite peržiūrėti čia: https://bit.ly/392D4JE 

Sakartvelas – šalis Eurazijos Kaukazo regione. Įsikūrusi kryžkelėje tarp vakarų Azijos ir rytų Europos. Norint pažinti tikrąjį Sakartvelą – egzotišką, paslaptingą ir seną kultūrą – privalote čia atvykti. Ši maža šalis turi nuostabią gamtą! Ir visai nesvarbu, ką mėgstate labiau – kalnus ar jūrą – viską galite čia atrasti. Norint nusakyti Sakartvelo grožį, galima pasitelkti legendą: „Kai Dievas skirstė Žemę žmonėms, Sakartvelo žmonės atvyko pavėlavę. Dievas paklausė jų, kodėl šie vėluoja. Sakartveliečiai atsakė, kad jie kelyje buvo sustoję ir pakėlė taures Jo garbei. Dievas buvo pamalonintas tokio atsakymo ir atsidėkodamas jiems atidavė tas žemes, kurias buvo pasilikęs sau“.  Jei aplankysite Sakartvelą, įsitikinsite, kad ši legenda tikra tiesa! Bet prieš tai galite susipažinti su nuostabiomis fotografo „Shermazana“ darytomis Sakartvelo nuotraukomis.

nino biblioteka

Nino labai džiaugsmingai pasakoja apie laiką praleistą savanoriaujant bibliotekoje. Nuo pat pirmos dienos, sako, pastebėjusi, kad darbuotojai labai draugiški, atmosfera labai jauki, maloni ir miela.  O jos pomėgis skaityti knygas ir buvimas knygų pilnose patalpose suteikė jai dar didesnio jaukumo. Tiesa, ją nustebino didelis skirtumas tarp Sakartvelo ir Lietuvos bibliotekų – Sakartvele, įprastai, bibliotekos teikia tik knygų skolinimo paslaugą ir nesvarbu, biblioteka didelė ar maža – skiriasi tik knygų pasirinkimo galimybės. Lietuvoje jai sukėlė nuostabą, kad bibliotekose yra erdvių vaikams, paaugliams, galimybė pažaisti stalo žaidimus, ramiai paskaityti, kad vyksta įvairūs renginiai. Tai, Nino, nuomone, labai priartina prie bibliotekos ir knygų skaitymo: Biblioteka yra labai svarbi kultūros dalis. Ji priartina prie knygų, o knygos priartina prie pasaulio – suteikia galimybę keliauti pasitelkus savo vaizduotę, per knygų personažus pažinti kitus žmones.

Paklausta, ko pasiilgs labiausiai, savanorė Nino atsakė, kad sutiktų žmonių ir miesto. Gyvenimas vienai merginai buvo nauja patirtis – Niekada negalvojau, kad man patiks būti vienai. Kai esi vienas, viskas yra kitaip. Yra daugiau laiko pagalvoti apie save, save pažinti. To buvimo su savimi labai pasiilgsiu.

Atsisveikindama Nino savo kolegoms bibliotekoje linki viso ko geriausio – visiems kartu ir kiekvienam atskirai: Sutikti žmonės man reiškia labai daug, aš juos visada prisiminsiu. Visi jie man padėjo prisijaukinti miestą. Aš tikrai įsimylėjau Lietuvą ir jos žmonės... Nuoširdžiai, linkiu visiems visko ko geriausio.

Ir mūsų bibliotekos kolektyvas linki viso geriausio savanorei Nino – tikimės, kad keliai dar susikirs, o užsimezgusi draugystė nenutrūks.