Miestas ir žmonės

Bibliotekos direktorius dr. Georg Kemp

 

Klaipėdos miesto istorija turtinga ne tik datomis, įvykiais, faktais, bet ir įžymiais žmonėmis. Puslapyje pateikiami pagrindiniai duomenys apie įvairių epochų ir profesijų žmones bei jų sąsajas su miestu. Tai žmonės, kurie gimė Klaipėdoje, ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpsnį čia gyveno bei savo veikla ar kūryba įnešė svaresnį indėlį į miesto istorinį, visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą. Įtraukiamos ir tos įžymybės, kurių likimai persipynę su miestu per genealogiją ar istorinius įvykius. Puslapis pradėtas kurti 2003 m. iki šiol nuolat papildomas ne tik naujomis personalijomis, bet ir  atrandamais naujais faktais apie asmenybių ryšius su Klaipėda.

 

    Žinynas "Klaipėda: miestas ir žmonės"

 
Ieva Simonaitytė
Nuotr. B. Aleknavičiaus

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse) – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Jos paskutinis pageidavimas buvo išpildytas ir antkapyje užrašyta: „Jau lazdą padėjau, kelionė baigta“.

Ieva Simonaitytė, būdama penkerių metų, susirgo tuberkulioze, visam gyvenimui liko luoša, negalėjo lankyti mokyklos. Augo be tėvo. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Jaunystėje, vaikščiodama su lazdomis, ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. 1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi Angerburge. Iš ten grįžo sustiprėjusi ir vertėsi siuvėjos amatu. 

Toliau »
 
Salys Šemerys
Nuotr. B. Aleknavičiaus

Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas) – poetas avangardistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis. Gimė 1898 metų gegužės 21-ąją Vilkaviškyje, karstadirbio ir bitininko Juozapo Šmerausko šeimoje.

Pirmuosius savo kūrinius – pasakėčias, anekdotus ir humoristinius pasakojimus S. Šemerys išspausdino 1914 m. „Garnio“ satyriniame laikraštyje, pasirašęs slapyvardžiu Tadas Mardonius. Vėliau S. Šmerauskas slapyvardžių turėjo daug: Duoga Liutauris, Escecha, Esperantininkas, Es-ša, Express, Gedvila Rimvydas, Janulaitis Salys, Jasulaitis S., Jasulaitis Salys, O Si mas, Ošimas M., Rauskas M., Salmanasaras, Salmanasaras el., Skamas, Skomantas, Sl. Šm., Šerys, Šerp, Šlamas L., Šmergarbas Algirdas, Šmergarbas Selmas, Vaiduoklis. Slapyvardis Šemerys Salys – išliko visam gyvenimui.

Pirmasis pasaulinis karas S. Šemerį nubloškė į Voronežą, kur jis 1918 m. baigė gimnaziją, išsamiau susipažino su tuo metu madingomis literatūros srovėmis – simbolizmu ir ekspresionizmu. 1917 m. „Aušrinės“ žurnale buvo išspausdintas pirmasis jo eilėraštis „Auštant“. 1920 m. S. Šemerys išvyko studijuoti į Kauną, čia 1921 m. dirbo „Lietuvos“ literatūros priedo „Sekmoji diena“ (Nr. 32-45) redaktoriumi, pavertė jį avangardinio meno tribūna, publikavo savo ir kitų ekspresionistinius poetinius bandymus, buvo aktyvus „Keturių vėjų” pirmųjų numerių bendradarbis. toliau

Toliau »