Rankraščiai bibliotekoje

Bibliotekoje rankraštinis palikimas sistemingai pradėtas kaupti ne taip seniai – nuo 2007 metų, tiesa, šiokių tokių pavienių dokumentų perdavimų būdavo ir anksčiau. Nors biblioteka didžiuojasi literatūros klasikės vardu, bet nė vieno rašytojos laiško originalo neturėjo. Dabar turi.

Bernardo Aleknavičiaus archyvas

Rankraščių fondo pagrindą sudaro 2007 m. bibliotekai perduoto žymaus kraštotyrininko ir žurnalisto Bernardo Aleknavičiaus archyvas, kuris gerokai praturtino jos išteklius. B. Aleknavičius sukaupė gausią Ievos Simonaitytės nuotraukų, negatyvų, knygų, rankraščių kolekciją. Daugybė dokumentų, nuotraukų atskleidžia spalvingą rašytojos asmenybę. B. Aleknavičius keletą metų bendravo su I. Simonaityte ir nuolat ją fotografavo, dažniausiai tuomet, kai ji būdavo savo vasarnamyje Priekulėje. Dalis šių nuotraukų ir negatyvų yra jau suskaitmeninti bei viešinami portale www.epaveldas.lt. B. Aleknavičius atidavė bibliotekai ir I. Simonaitytės laiškus rašytus Jonui Kybrancui. Šie laiškai rašyti 1960 m. iliustruoja rašytojos apsisprendimą pasistatyti vasarnamį Priekulėje ir su tuo susijusius rūpesčius. B. Aleknavičiaus perduotuose laiškuose rašytoja guodžiasi dėl vis iškylančių statybos problemų, kurias spręsti padeda greta esantys žmonės. Įdomūs tie J. Kybranco laiškai rašytojai. Prie laiškų pridėti lapeliai ir sąskaitos, kuriuose smulkmeniškai suregistruoti visi kaštai susiję su vasarnamio statyba Priekulėje.
B. Aleknavičiaus archyve saugomas rašytojos laiškas Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto 1-ajam sekretoriui Antanui Sniečkui, kuriame ji skundžiasi vietos valdininkų savivale, netikėtai išaugusiomis namelio statybos sąnaudomis... Matyt, pagalbos šauksmas buvo išgirstas ir 1961 m. gegužės 1 d. įvyko namelio atidarymas. Priekulėje tebestovi šis vasarnamis, kuriame kūrėja kasmet leisdavo vasaras, o dabar jame veikia I. Simonaitytės muziejus. Bibliotekos rankraščių fonde saugoma J. Kybranco kalba, pasakyta namo atidarymo proga.

Vytauto Kaltenio archyvas

2013 m. žurnalistas ir kraštotyrininkas Vytautas Kaltenis (1937–2016) bibliotekai padovanojo savo sukauptą su I. Simonaityte susijusį archyvą. Jame yra rašytojos rankraščių bei mašinraščių: laiškų, raštų, sveikinimų įvairiomis progomis bei atvirlaiškių.
Gausiausią dalį sudaro laiškai, įvairiais laikotarpiais rašyti V. Kalteniui, tuomet dirbusiam Klaipėdos vykdomojo komiteto Kultūros skyriuje. Perduotame archyve – I.Simonaitytės susirašinėjimas su įvairioms organizacijoms, oficialių asmenų (Justo Paleckio, Antano Sniečkaus ir kt.) sveikinimai, kai I. Simonaitytė 1936 m. buvo apdovanota valstybine premija, sveikinimas Klaipėdos kultūros rūmų berniukų chorui „Gintarėlis“, dainavusiam per rašytojos jubiliejinį vakarą 1968 m., kosmonautei Valentinai Tereškovai.
Seseriai Marytei rašyti laiškai kupini susirūpinimo dėl motinos sveikatos bei apmaudo, kad negalėjo atvykti į jos laidotuves. Nemenkas pluoštas straipsnių, šlovinančių tarybų valdžią, spalio revoliuciją, tarybinį žmogų: „Dėkui Tarybinei valdžiai, gyvenu laisvai, tarnybos nebevaržoma ir, dėkui Tarybinei valdžiai, aš šiandien dar gyva, dar ne po velėna.“ Pavieniai rankraščiai ar juodraščiai, kuriuose dėstomos mintys įvairiomis temomis: Motinos dienos, Amerikos gražuolių rinkimų, vokiečių okupacijos, Hitlerio politikos, taikos ir t. t.

V. Kaltenio perduotame archyve – kai kurių I. Simonaitytės kūrinių rankraščiai, juodraščiai ir mašinraščiai: „Pikčiurnienė“ („Bušė ir jos seserys“), „Jokūbas ir Katrė“, „Mamytės nebėra“, „Kad ir per jūres ir marias“, „Galas fon Muršteinas“, „Paskutinė Kūnelio kelionė“, „Ir buvo chaosas“, „Nebaigta knyga“, „Kas atsitiko priebuty“, „Raudonieji bateliai“, „Laimutės atsiminimai“ ir kt. Taip pat vertimai į rusų kalbą „Avtomobil“, „Pismo kolchoznogo pastucha“ (su rašytojos taisymais).
1967–1969 m. buvo kuriamas dokumentinis filmas „Ieva Simonaitytė“ (rež. Robertas Verba), kurio scenarijus, susirašinėjimas bei kiti dokumentai saugomi V. Kaltenio archyve. Taip pat jame galima susipažinti su įvairiais kitais dokumentais: I. Simonaitytės autobiografijomis, rašytomis 1950, 1953, 1956, 1966 metais, kūrinių leidimo sutartimis, rašytojos prašymais suteikti pašalpą gydytis užsienyje, raštų dėl honorarų ir kt.
Reikėtų paminėti, kad bibliotekoje saugomos knygos su I. Simonaitytės parašu ir dedikacijomis. Viena tokių – dedikacija 1939 m. išleistame romane „Vilius Karalius“: <...> mielam ir niekada neužmirštamam draugui Fr. Šlenteriui. Autorė – E. Simonaitytė. Telšiai, 13 XII 39.

Jurgos Bardauskienės straipsnis publikuotas: „Tarp knygų“, 2017, nr. 5, p.23-28