Rimantas Černiauskas

Prozininkas, dramaturgas

(1950 09 10 Daugai (Alytaus r.))

1968 m. Rimantas Černiauskas baigė Švėkšnos vidurinę mokyklą, 1973 m. – Vilniaus universiteto matematikos fakultetą. 1973-1976 m. – dirbo Klaipėdos 14–osios vidurinės mokyklos mokytoju, 1976-1988 m. – Suaugusiųjų aklųjų mokyklos Klaipėdos skyriaus mokytoju. Nuo 1984 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 1987 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, kuriuo yra iki šiol.
Rašytojas savo literatūrinį kelią pradėjo eilėraščiais, nuo 1974 m. reiškiasi kaip prozininkas. Išleido apysakų ir apsakymų knygas „Šiapus debesų“ (1980), „Gusto istorijos“ (1983), „Tikrieji miestelio vyrai“ (1990), „Laužai palėpėse“ (1995), „Jūra yra sūri“ (1997), „Gustas: Grotesko novelės“ (1997), „Kairiarankių šalis“ (2000), pjesių rinkinį „Nuoširdumo klubas“ (1992), novelių romaną „Samdomo žudiko išpažintis“ (2004), apysakų knygelę vaikams „Pasakėlės vaikams, vanagams ir sliekams“ (2003) ir jos tęsinį „Slieko pasaka“ ((2007) „Metų knygos rinkimuose 2007“ pripažinta geriausia knyga vaikams). Rašytojo kūryba versta į lenkų, švedų, ispanų, prancūzų , rusų kalbas.
Rimanto Černiausko apsakymams būdinga ryški pradžia, iš karto pereinanti į veiksmą, dramatiška situacija, atskleidžianti komplikuotus veikėjų charakterius, bei akcentuota pabaiga. Novelėse apie Gustą originaliai vartojama grotesko bei paradokso technika, kuriamas glaustas bei apibendrinantis siužetas.
1987 m. rašytojas apdovanotas M. Gorkio literatūrine premija už knygą rusų kalba „Voinstvennyj charakter“.

1996 m. Rimantas Černiauskas pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už knygą „Laužai palėpėse“.