Arvydas Juozaitis

Filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
(1956 04 18 Vilnius)

1980 m. baigė ekonomikos mokslus Vilniaus universitete. Didelę vaikystės ir jaunystės dalį pašventė sportui: buvo daugkartinis Lietuvos, TSRS (1976 m.) plaukimo čempionas ir rekordininkas, Monrealio olimpinių žaidynių (1976 m.) bronzos medalio, Europos taurės (1976 m.) laimėtojas. Anksti susidomėjo filosofija, visuomet teikė jai pirmenybę: nuo 1985 m. dėstė filosofiją Lietuvos konservatorijoje, 1987-2001 m. dirbo mokslinį darbą Lietuvos mokslų akademijoje, Filosofijos, sociologijos ir teisės institute; 1986 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją.
Arvydas Juozaitis buvo vienas pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio vadovų. 1988 m. redagavo ir leido laikraštį „Sąjūdžio žinios“. 1988 m. vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų, 2003 m. LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, nuo 2012 m. LTOK viceprezidentas ir vykdomojo komiteto narys. Lietuvos liberalų sąjungos kūrėjas (1990 m.). 1994–1998 m. Santarvės fondo kūrėjas ir pirmininkas. Redagavo periodikos leidinius „Šiaurės Atėnai“, „Naujoji Romuva“. 2001-2003 m. dirbo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėju švietimo ir kultūros klausimais. Nuo 2004 m. liepos mėn. dirba Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2009–2012 m. gyveno Rygoje. Nuo 2012 m. dirba LTOK viceprezidentu. Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2015 m. docentas.
Parašė daug eseistinių, publicistinių bei dramaturginių kūrinių, leidinių politikos tema: „Sąjūdis ir demokratija“ (1990), „Nepriklausomybės kryžkelė“ (1992), „Tarp žmonių“ (1993), „Prisilietimai“ (1999), „Kultūros įkvėpiai“ (2001) „Karalių miestas be karalių“ (2006), esė knygą „Laiškai post scriptum“ (1995), pasakojimų knygą „Tėvas Stanislovas“ (1995), novelių rinkinį „Šanchajaus istorijos“ (1995), pjesių leidinį „Alsavimas“ (1996), dramą „Salomėja – sunkiausi metai“ (1997), romaną „Laikraštis“ (2003) bei kitų leidinių, knyga „Ryga – niekieno civilizacija: grožinė publicistika“ (2011, 2014), „Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių teatras“ (2012), „Kraštai ir žmonės: grožinė eseistika“ (2014), „Napoleonas. 101 diena“ (2015), „Klaipėda – Mėmelio paslaptis: miesto epas“ (2016).
1992 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Penktojo laipsnio ordinas
2004 m. Literatūrinė „Varpų“ premija
2007 m. Ievos Simonaitytės literatūrinė premija
2009 m. Klaipėdos „Tolerancijos sparnai“
2011 m. Baltijos asamblėjos literatūros premija
2012 m. Liudviko Rėzos premija
2013 m. Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinas
2014 m. Juozo Keliuočio literatūrinė premija

2007 m. apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija už knygą „Karalių miestas be karalių“.