Vytautas Brencius

Poetas, publicistas
(1945-11-15 Šaukliai (Skuodo r.))

Poetas 1964 m. baigė Belomorsko techninę jūreivystės mokyklą, 1974 m. – Maskvos liaudies meno universitete fotografijos meistriškumo fakultetą, vėliau M. Gorkio literatūros institutą. Vytautas Brencius daugelį metų praleido jūroje, dirbo matrosu, žuvų gaudymo meistru, okeanologu, bocmanu. Darbavosi laikraščio „Lietuvos žvejys“ redakcijos fotokorespondentu. Nuo 1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Vytautas Brencius išleido eilėraščių rinkinius „Sugrįžimų šviesa“ (1976), „Gėlių lietus“ (1980), „Žemė jūros taurėj“ (1984), „Yra likimo bangos“ (1987), „Po klajonių ženklu“ (1994), „Žydrasparnė jūros paukštė: meilės lyrika“ (2001), eiliuotą pasaką „Banginukas žemę suka“ (1994) bei apybraižų knygą iš jūrininkų gyvenimo „Jūra - mūsų duona“ (1987). Kūryba taip pat versta ir leista rusų kalba.
Vyraujanti poeto kūrinių tema – marinistika.
1980 m. Vytautui Brenciui įteikta Žvejų premija už kūrinius marinistine tematika, 1987 m. „Pergalės“ žurnalo premija už geriausią publicistiką, 1988 m. dar viena Žvejų premija, šį kartą už knygą „Jūra – mūsų duona“.

1995 m. poetui skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už poezijos knygą „Po klajonių ženklu“.