Kostas Kaukas

Prozininkas, žurnalistas
(192-01-28 Duselninkai (Alytaus r.))

Rašytojas Kostas Kaukas 1939-1941 m. mokėsi Dubėnų (Alytaus r.) mokykloje, 1946- 1949 m. – VU parengiamuosiuose kursuose, 1949-1954 m. studijavo VU Istorijos – filologijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1950 m. pradėjo darbą laikraščių, televizijos ir radijo redakcijose. Nuo 1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nepriklausomybės metus rašytojas pasitiko aktyviai besidarbuodamas Sąjūdyje.
Kostas Kaukas yra parašęs virš 30 satyrinės prozos knygų, kūrinių vaikams ir jaunimui, parengė leidinių skirtų Mažajai Lietuvai, talkininkavo kuriant „Mažosios Lietuvos enciklopediją“. Žymiausi rašytojo satyros kūriniai „Milžinų sąspyriai“ (1975) „Didesni už save“ (1980), „Užterštas lizdas“ (1983), „Užu stalo – gaidys“ (2000), „Karalienės Mikaldos pranašystės pildosi – grožinė literatūra papjauta“ (2007), trilogija „Musei geriau“ (1988), „Musei vis dar geriau“ (1993), „Paskutinis kaifas“ (1997), knygos vaikams ir jaunimui „Paklausk ąžuolą“ (1984), „Baltųjų varnų eiguva“ (1997), 1995-1997 m. išleista trilogija „Apybraižos apie lietuvininkų tragediją“, Sąjūdžio 20-mečiui skirtos knygos „Sunki ir laisvės našta“ (2008) bei „Pragaro šiokiadieniai ir šventės“ (2008).
Rašytojas savo satyriniai kūriniais, apysakomis ir apsakymais gilinasi į sustabarėjusią žmonių sąmonę gindamas žmogiškumą bei ieškodamas teisybės gyvenime. Kita svarbi Kosto Kauko kūrybos tema yra narkomanijos kaip žmogaus ir visuomenės dvasinės bei fizinės žaizdos atskleidimas ir vaizdavimas. Tai Kosto Kauko apysakos, susilaukusios didelio dėmesio, įtrauktos į bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų chrestomatijas, ir kaip grožinė, ir kaip pedagoginė literatūra. Trečias dalykas vyraujantis rašytojo raštuose – Mažosios Lietuvos istorija ir dabartis.

1989 m. Kostas Kaukas apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija už tragikomišką apysaką „Musei geriau“.