Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai

V. Kaltenio knygą „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai“ sudaro 1960–2008 m. įvairiuose periodiniuose leidiniuose spausdinti pasakojimai apie susitikimus su Mažosios Lietuvos – Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus žemės – žmonėmis. Aprašoma Nemuno deltos, Baltijos jūros žvejų, laivininkų, sielininkų, laukininkų buitis, tradicijos ir istorija, keliamos Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problemos. Pateikiama liudijimų apie sovietų kariuomenės genocidą šiuose kraštuose, okupacinės valdžios diskriminuojamus klaipėdiškius, trėmimus į Sibirą, išeivių iš šio krašto likimą. Knygoje gausu įdomios medžiagos apie Vydūną, dailininkus Adomą Braką, Evą Labutytę ir Lidiją Meškaitytę, rašytoją Ievą Simonaitytę ir kitus šio krašto šviesuolius.

Ištrauka iš „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai“

Bepūškuodamas į kopą pavargsti, kvapo neatgauni, o čia tau kiškis iš po kojų pasikelia ir nuliuoksi aukštyn rodydamas uodegą. Truputį apmaudu žiūrėti į jį, tarsi žvairys tyčiotųsi iš tavęs, kad toks esi apsunkęs. Už tankesnį širdies ritmą ir nutirpusias kojas, žinai, atsilygins tau vaizdai, kuriuos pamatysi nuo kopos viršūnės. Regi nutiestą gyvą vaivorykštės kilimą, sudėtą iš geltonų smėliakalnių, žalio pušyno ir žydrų vandenų. Taip ir nuplauktum į tolį, jei nepastebėtum, kad šalia tavęs ant pliko smėlio pasilenkusi piešia ratus smiltyninė rugiaveidė ir plakasi siūbuoja karklų kuokštai. Kad ir kur pasisuktum, tave sutinka nauji spalvų ir formų deriniai - gamtos ir žmogaus darbo metraštis. Nerija mums tokia žavi ne tik todėl, kad ji lengva ir gležnutė, bet ir kad pats gali pamatyti, kaip ji keičiasi, kaip reiškiasi gamtos jėgos. Kuršių nerijos istorijos pamoka primena apie pavojų visai mūsų gamtai. Subtilus gamtos grožis pagimdo poetus.