Laužai palėpėse

Apysakų rinktinėje „Laužai palėpėse“ išspausdintos trys apysakos: „Rudens žiedai“, „Puolęs angelas“ ir „Laužai palėpėse“. Pirmuosiuose dviejuose kūriniuose vaizduojama mažų miestelių buitis, žmonių tarpusavio santykiai, meilės istorijos bei Lemties išdaigos. Trečiojoje apysakoje „Laužai palėpėse“ rašytojas gvildena menininko pašaukimo ir atsakomybės temas.

O kiek buvo džiaugsmo, kai miestelyje filmavo kino komediją. Aikštėje prieš bažnyčia sulipdė didžiausia fabriką, kurio drobinės sienos linksmai banguodavo, pūstelėjus vėjeliui, ryškiomis spalvomis išdažė aplinkinius namus ir pusė miestelio vaikų tapo artistais. Gerieji mokiniai turėjo vaidinti chuliganus, o tikrieji miestelio neklaužados galėjo tik spoksoti, sulipę ant stogų. Vienas berniukas, Valerijonas, vaidinęs gaujos vadą, pirmas paleido akmenį į Birutės namo langą. Vaikai darbavosi iš peties ir bemat išdaužė stiklus ne tik pirmame, bet ir antrame aukšte. Už tokį stropumą režisierius atleido pusę vaidintojų. Pasiliko tik mane, Valerijoną ir dar kelis, tokius, kurie niekados neišmoks žmoniškai peštis. Valerijonui pavydėjo visi vaikai, tada jis buvo didelis artistas, bet niekas, net aš pats, negalėčiau paaiškinti, kodėl už kelis sumautus rublius daužiau akmenimis mylimos mergaitės langus...

ištrauka iš „Laužai palėpėse“