Emma, pastoriaus duktė

Paskutinieji Roko Flick romanai „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“, „Emma, pastoriaus duktė“ sugulė į brandžią trilogiją, sulaukusią didelio skaitytojų dėmesio. Roką Flick labiausiai domina Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, jis, tarsi tęsdamas I. Simonaitytės tradiciją, epiškai, per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius. Pats autorius sako stengęsis nesiblaškyti įmantrybėse, o rašyti paprastai ir suprantamai. Rašytojas pasakojo jog Įdomu tai, kad rašydamas visiškai nesistengė priartėti prie Ievos Simonaitytės kūrybos ar jos rašymo metodo. Žinoma, gerai žinojo jos kūrybą, buvo skaitęs visus jos kūrinius, tačiau tai buvo jaunystėje. Abu rašytojus suartino keli momentai. I. Simonaitytė analizavo XIX a. pab. ir XX a. pr. Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos gyventojų istorinę praeitį, daugiau gilindamasi į lietuvininkų valstietiškus pradmenis, Pirmąjį pasaulinį karą, lietuvininkų santykius su vokiečiais… Roko Flick trilogijoje paliečiamos lygiai tos pačios temos, tik laikotarpis apima XVIII a. pr. ir XX a. 8-ąjį dešimtmetį.

„Emma, pastoriaus duktė“ - tai keturių kartų istorija, kupina dramatiškų įvykių, likimus kreipiančių dažnai labai netikėta linkme.

Po septynių mėnesių, 1708 metų gegužės pabaigoje, per patį sodų žydėjimą, pastoriui Vilhelmui Langei ir jo žmonai Anai gimė nuostabi guvi dukrytė. Bendru tėvų sutarimu mergytė Meškos Pėdos slėnio kirchėje buvo pakrikštyta Emmos vardu, pagerbiant Anos senelę Emmą iš motinos pusės. Gimus dukrytei, pastoriaus Langės gyvenimas labai pasikeitė. Nuo pat pirmų dienų jis labai prisirišo prie švelnaus, gležno ir bejėgio Dievo atsiųsto kūdikėlio. Dukrytei naktį nubudus ir ėmus verkti, jis pirmas šokdavo iš lovos susirūpinęs, kas atsitiko mažylei. Emma buvo lavinama namie. Jos tėvas Vilhelmas Langė, sekdamas savuoju tėvu, beveik visą laisvalaikį skyrė dukters mokymui. Mergaitė buvo labai gabi kalboms, gražiai rašė. Netrukus ji su malonumu jau skaitė giesmyną gimtąja kalba, atmintinai mokėjo nemažai kirchėje giedamų giesmių. Ypač gražus ir taisyklingas buvo jos raštas.

„Emma, pastoriaus duktė“