Jūrą ir dangų

Jono Kantauto eilėraščių knyga „Jūrą ir dangų“ pasižymi „prozišku antikinio rašymo" stiliumi, su savitu naujumu, filosofine mintimi ir rašymo lengvumu bei paprastumu. Tai marinistika - eilėraščiai apie žmogų vandenų toliuose, kovojantį su štormais ir uraganais, apie jūrą, laivus ir darbą juose. Tai poetas jūrininkas gerai pažįstąs aprašomą pasaulį, pilnai atiduodantis duoklę savam kraštui.

 

siautė vėjas – net Žemė spurdėjo lenktyniavo banga su laiku... o per jūrą gyvenimas ėjo – ašarojo iš džiaugsmo dangus bet staiga užsimojo Neptūnas karštu trišakiu – lyg virduly – smaigstė sunkiai šnopuojantį kūną iki dugno ugnies šviesulys... taip susmaigstė strėlėm iš aukštybių baltas keteras – lig akmenų – per falšbortą gyvatės užlipo nusivijo mane škafutu – – vos pakilus į achterio denį pamojavus į tolį stiebais siautulinga padangė aptemus ėmė šviesti aukštybių žiedais...

ištrauka iš eilėraščio „Jūrą ir dangų“