Kryžiau žalio medžio

Romane „Kryžiau žalio medžio“ atsispindi skausmingos ir tragiškos žmogaus, pažymėto lemtingu prigimties ženklu, gyvenimo akimirkos – guriniai, - ieškant savojo kelio, beviltiškai mėginant pakreipti likimą norima kryptimi.
Kūrinio pasakojimas vaizdingas, gyvas, įtemptas, tarpais ironiškas ar net groteskiškas, kupinas subtiliai atskleistos vidinės žmogaus kančios.
Pasak paties autoriaus, šis romanas atsirado visai netikėtai. „Detektyvus aš rašiau kaip mašina. Tarp jų pasitaikydavo novelių, kažkokių gabaliukų, iš kurių vėliau susiklijavo "Kryžius". "Kryžiau žalio medžio" taip ir vadinasi - gurinių romanas. Jis tarsi sudėliotas iš trupinukų.“

Taip gimsta ši nuo pradžios iki pabaigos tikra ir nuo pirmos ligi paskutinės eilutės išgalvota istorija. Tikra, nes, rašydamas ją, tavo per stebuklą išlikusiuose užrašuose, kuriuos vadinai gruriniais, nekeičiau nė ženklo. Išgalvota, nes vietomis nenulaikiau savo trigrašio. Panelė Istorija, anot tavęs, tesprendžia: sugadinau ar papildžiau...

ištrauka iš „Kryžiau žalio medžio“