Šiuolaikiniai rugiai

Tai pirmoji poezijos knyga pelniusi Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją. „Šiuolaikiniuose rugiuose“ aptinkami Stasiui Jonauskui būdingi kūrybos bruožai. Eilėraščiuose autorius „kaktomuša suduria“ tradicijas ir modernybę, matomi gamtos ir gyvenimo vaizdiniai, žmogaus ir asmenybės akistata.
Pasak literatūros kritiko Marijaus Šidlausko ši knyga – „Spindulys po žeme“ (1984) ir „Spaliai“ (1986) – sintezė. Iš pirmosios atėjo amžinoji gamtos ir žmogaus paralelė, filosofinis santūrumas, poetinės technikos principai, iš antrosios – provokatoriška ironija, antitezinis mąstymas, stilių maišymo ir žaismės elementai. Eilėraščiuose paslėpta kažkas tvirta, šiurkštoka, sveikai pamokoma.

Jie neauga kaip Dievo duota, O palaukia – išves veisles. Bet per amžius augina duoną, Kurią valgys, praris ar sules.

Gali juos sumalti ir kepti, Užraugti degtinę – lauks. Abejojančius reikia patepti Retardantais – lauke nesiklaups.

Užsimerksi – vilnys pro šalį Ligi pat želmenų naujų. Pakeisti jie nieko negali, Bet ir tu nepakeisi jų.

Ne kai nori – kai reikia jie žydi, Ar yra, ar nėra lietaus. Jų gyvenimai aprašyti Ligi pat chromosomų vidaus.

Ne dainą augina, o duoną, Nes kūnas yra – ne dvasia. Bet mūsų saulelė raudona Leidžiasi rugiuose.

Eilėraštis „Rugiai II“