Paštas

Spalio 15 d. 17 val. bibliotekos Renginių salėje atvira diskusija „Ar reikalingas uostamiesčiui Karališkasis paštas?“.

Damoklo kardas pakibo Klaipėdos simbolio – Karališkųjų pašto rūmų. Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“, užauginęs berželius ant stogo, išsikraustė ir paliko rūmus it pavainikę našlaitę be kraičio laukti savo dalios. Būtų be galo gaila, skaudu ir brangu, jeigu pašto rūmus ištiktų bešeimininkių pastatų, užkaltais langais likimas.

Spalio 16 d. paskelbtas pašto rūmų pardavimo aukcionas. Ką apie tai žino klaipėdiečiai? Kokį pašto pastato likimą mato istorikai, architektai, kultūrininkai, verslininkai? 

Karališkojo pašto istorija istorija tikrai didinga: Klaipėdos pirkliui Johannui Gottliebui Argelanderiui priklausantys namai buvo tapę karališkosios šeimos rezidencija. Čia dažnai lankėsi Prūsijos karalienė Luizė, 1807–1808 m. gyveno Prūsijos princas Vilhelmas,vėliau tapęs kaizeriu Vilhelmu I, ir princas Friedrichas Vilhelmas, būsimasis Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas IV. Šiuose namuose užaugęs pirklio sūnus Friedrichas Argelanderis tapo žymiu Vokietijos astronomu. 1810 m. pastato savininko J. G. Argelanderio našlė Dorothea Wilhelmina Grünlingen valdą su namu ir sodu bei daržu pardavė laisvajam Klaipėdos pirkliui, iš kurio palikuonių 1841 m. jį perėmė valstybė ir įsteigė Krašto tarybą. Po kaizerio Vilhelmo I mirties senasis pastatas Aleksandro gatvėje nugriautas, kad atsirastų vietos naujajam paštui. Naujieji Pašto rūmai buvo iškilmingai atidaryti iškilmes 1893 m. spalio 16 d.

Atgavus Lietuvai Klaipėdos kraštą, čia skleidėsi ir lietuvių poezijos dvasia: žymus lietuvių poetas Henrikas Radauskas 1936 m. dirbo čia veikusiame Klaipėdos radiofone diktoriumi.

Rūmų bokštelyje nuo 1987 m. veikia Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantys senovinis karilionas su 48 varpais. Klaipėdos kariliono varpai, galingas miesto balsas, skamba ne tik kiekvieno šeštadienio ir sekmadienio vidurdienį, bet ir švenčių dienomis. Varpų muzika kaskart mieste paskleidžia ypatingą nuotaiką.

Į diskusiją kviečiami visi, kuriems rūpi Klaipėdos istorija ir ateitis. Į visuomenės nuomonę sprendimų priėmėjai privalo atsižvelgti. Tai numato Orhuso konvencija, ginanti visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus.

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Paskaita nemokama